Tikrai visi puikiai žinote karštą morkų ir žirnelių mišrainę? Mano mėgstamiausia ji yra. Kaip jūs ar jūsų mamos jas gamina? Išverdame morkas, nulupame, supjaustome, pašildome svieste su konservuotais (čia prieš daug metų taip madingiausia būdavo) arba su šaldytais žaliais žirneliais? Žinoma, dar turbūt esate matę ar ragavę tokio karšto daržovinio patiekalo atmainų, kai tos morkos ir žirneliai tokiam baltam padaže murkdosi? Aš pati balsuoju už paprastąjį sviestinį variantą. Bet dabar aš darau tokią mišrainę nesivargindama su morkų virimu ir lupimu, be to, dar morkoms į draugiją įpiršau pastarnoką ir porą, kurie tikrai puikiai palinksmino jau vieni kitiems įkyrėjusius morką ir žirnelius.
O dabar šiaip apie gyvenimą. Jau mažiau nei savaitė iki Velykų teliko, ir vis kažkaip iki manęs ateina visokie Velykiniai užsakymai ir paraginimai rekomenduoti ką nors Velykiniam stalui. Pasakysiu, kaip bus pas mus: daug kiaušinių, dažytų natūralistiniais paprastaisiais metodais – žolelės, kojinės ir svogūnų lukštai. Taip pat tikrai žinau, kad būtinai vieną kitą šaltą mėsos vyniotinį pasiruošiu, kad ir netikras zuikis puikiai tiks. Na, o karštajam patiekalui tai turbūt bus koks didelis kepsnys mėsos, greičiausiai kiauliena arba gal net koks ėriuko gabalas. Visa laimė, kad Lietuvoje šokoladas ir šokoladiniai kiaušiniai nėra tokie populiarūs kaip čia, Anglijoje, nes pro šokoladinius kiaušinius ir visokias kitas šokoladines gėrybes (antis, bebrus, viščiukus) sunku ir prasibrauti parduotuvėse. Šokolado tikrai reikia, bet gal tikrai jau ne tiek daug? Tad jei norėtumėte ko nors šokoladinio, tai manau, Danuko gimtadieninis tortas tikrai tiks. Aš, tiesa, praėjusiais metais kepiau migdolinį šokoladinį tortą su vyšniomis, mirkytomis alkoholyje, papuošiau šokoladiniais kiaušiniais – štai jie ir pravertė tuomet. Bet žinote, kas mane pastarosiomis dienomis labiausiai įkvėpė? O gi tai, kad, pasirodo, draugės vaikai sugeba iki Velykų atsisakyti visokių saldumynų ir visus saldumus, kuriuos gauna per gimtadienius ir šiaip šventes, deda į stalčių ir laukia Velykų. Na, aš po poros metų irgi tokią tvarką mėginsiu namie įvesti ir sau, ir vaikams.
O dabar truputėlis informacijos. Ketvirtadienį atvažiuoju į Lietuvą ir tiesiu taikymu į prekybos centrą „Panorama“, į knygyną Pegasas, bet ne, neapsipirkinėti, o su skaitytojais susitikti ir parašą uždėti (jei bus norinčių), penktadienį nuo 16 val. jau sėdėsiu PC „Europa“, su tušinuku rankose.
Tikiuosi, atleisite, kad per artimiausias dvi savaites blog‘as truputį atostogaus…
