Vaikai virtuvėje – iššūkis tėvams ar geriausia ugdymo priemonė?

Laida apie vaikus virtuvėje jau senokai brendo mano galvoje. Nes turbūt nėra vaiko, kuris nebūtų iškraustęs virtuvės spintelių, žaidęs puodais, nenorėtų turkštis miltuose, padėti išplakti kiaušinį ar minkyti tešlą. Ir Izabelė, ir Jurgis nuo mažiausių dienų gyvendavo su manimi virtuvėje. Aišku, čia kaip siuvėjų vaikai su skiautėmis ir siūlais žaidžia, o ūkininkų vaikai lysvėje užauga, bet aš galvoju, kad ir šiaip virtuvė yra įdomi vieta, kur viskas tikra. Ir tikrai žinau, kad jei šiaip kokios košės vaikui neįsiūlysi, žiūrėk, jei pats tame puode viską bėrė ir maišė, tai ir sukerta lapnodamas. Pamiršęs visas protesto formas.

Bet aš suprantu ir kitas mamas, kurios nelabai nori leisti vaikui virtuvėje siausti. Tikrai nebūna ta virtuvė po vaikų gaminimo švari ir tvarkinga, dažnai ir sienos, ir kėdės, ir grindys tampa džiaugsmo liudininkais. Ir tikrai esu girdėjusi, kad mamoms baisu, kad vaikas įsipjaus, nusidegins ar kokio vandens užsipils.

Tai dėl to ir norisi išsiaiškinti, vaikai virtuvėje – iššūkis tėvams ar geriausia ugdymo priemonė? Ir su šiuo klausimu nuėjau pas edukologę ir socialinių mokslų daktarę Austėją Landsbergienę ir jos vaikus į svečius. Gabrielius buvo išvykęs, tai mes taip ir mamiškai, ir pedagogiškai viską aptarėme,  kol aštuonmetė Austėjos dukra Morta kepė sausainius su šokoladiniais saldainiais.

Austėja puikiai išmano vaikų ugdymo subtilybes, naujausias tendencijas (apie tai rašo puikius straipsnius savo blog’e) ir žino, kaip apeiti visokius vaikų kampus – kaip įsiūlyti sveikesnio maisto daržoves neigiančiam vaikui, ką įdomaus ir naudingo įdėti mokyklinukui į priešpiečių dėžutę ir kodėl verta maisto gaminimo pamokėles organizuoti jau darželiuose. Beje, tokias pamokas turi ir mano draugių, gyvenančių užsienyje vaikai, ten va tokius vieno joguro indelio pyragus jie, pavyzdžiui, daro, ir ne tik.

Tai Austėja labai gerai papasakojo, kodėl skaičiuoti kiaušinius ir laikyti rankutėje šaukštą naudinga jau dvimečiui. Jos vaikai savarankiškai gaminosi pusryčius nuo 4 ar 5 metukų, tai dabar jie jau visi laisvai moka pagaminti valgyti, o ir pamiegoti tėveliams savaitgaliais leisdavo.

Tai aišku, kad svarbu vaikų saugumas. Ir vienintelis kelias į tą saugumą – kalbėjimas apie tai, kaip ką reikia daryti, kaip peilį laikyti, kaip arbatinuką užkaisti, na ir Austėja papasakojo, kad įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad nuo ko saugome – tas ir nutinka. Laiptų nematę vaikai nuo jų virsta dažniau, nei tie, kurie vos gimę jais ropšdavosi, o peilio rankoje nelaikę – dažniau įsipjauna.

Esu įsitikinusi, kad į virtuvę vaikus reikia įsileisti kuo anksčiau, nes jiems reikia patiems viską patirti bei sužinoti, kad jie taptų savarankiškesni ir mokėtų savimi pasirūpinti. Jūs tikriausiai jau patys matėtė mano laidose, kiek daug sugeba dešimtmečiai ir dvylikamečiai, jei tik tėvai jiems leido eksperimentuoti virtuvėje!

Žodžiu, tikrai tėvams ir vaikams naudinga bei smagi laida, kurią kviečiu rytoj pažiūrėti. Ir patiekalus parinkau tokius, kuriuos mėgsta ir dideli, ir maži, todėl gaminsiu gražiuosius omleto keksiukus su daržovėmis, labai tinkančius pusryčiams (juos gali pasigaminti ir patys vaikai)…

…ypatingai skanią ir vos per 15 minučių pagaminamą lazaniją (mano vaikai ją galėtų valgyti kasdien)…

ir vaikystės skonį primenančią raugintų agurkų sriubą.

Mažųjų šefų rubrikoje šeimininkaus šaunusis Eitvydas iš Alytaus. Klasės seniūnas, futbolo mylėtojas, labai kalbus ir nuostabus traškių vaflių kepėjas. O kol laidą ruošėme, Eitvydui mama padovanojo didžiausią Kalėdinę dovaną – mažą broliuką (sesutę jis jau turi) ! Sveikinu kuo labiausiai!