Norėčiau pradėt apie Elenytę. Virkavau virkavau, dėl to kiškelio ir jo išsuktų kojų, o iš tiesų, tai Izabelė sureagavo porą kartų dėl tos neteisybės ir išsuktų kojų tragizmo, bet šiaip tai pasaka viena mėgstamesnių tapo. Aš dar įterpiu dainų dainelės neišsipildžiusias viltis, tai padainuoju tuos intarpus „Sužvenk, kumelėle, sužvenk juodberėle, kur tavo devyni suneliai”… Tai šita vieta mėgstamiausia Izabelės, o Jurgio mėgstamiausia vieta – kur laumė ragana savo drūtu balsu sako „ELEN ELENNNNNN, einam maudytis”… Taip kad nereikia iš karto nusiteikti ir savo suaugusiu protu viską sudėti į lentynas.
Kaip gyvenasi pavasariniu ritmu? Man visai neblogai. Kartais sinkopėmis, rečiau fermatom… Blogas daugiau mažiau yra paleistas gyventi laisvai ir nevaržomai, daro ką nori. Kaip matote, išgyvena kultivuodamas „ką matau, tą dainuoju” žanrą…
O štai čia Kovo mėnesio keksiukai.
Ech, Beata, gundytoja su keksiukais :). Keksiukai ką tik iš orkaitės ištraukti, spejau krimstelėti – laaaaabai skanūs (man svarbiausiai – purūs ir daug sėklų). Rekomenduoju išsikepti.
Ir dar, pusiau į temą – viską (duoną , biskvitinius ir kt. pyragus, vatškės aplepą) kepu silikoninėse formose ir formelėse – patogumas nerealus, kepinio forma graži. Pabandykite 🙂
Šiandien treniruotę praleidau, vietoje treniruotės – keksiukai, argi ne šaunu …
Lekiu kavos gerti, keksiukai kviečia . Skanaus , jei kepsite 🙂
Beata, nebutina to blogo kas savaite naujinti, juk jau is anksciau visiems pranesete, kad turite savu uzmoju kitu kampu, bent siuo metu, visos skaitytojos/ojai yra sumanus ir suprantingi, todel geriau atleiskit, bet daryti kokybe, o ne kiekybe, tarsi kokia prievole butinai rasyti. Geriau jau bloga apleiskite, o ne rasykite bet ka.Atleiskite uz pasipiktinusi komentara.
O man kaip tik dažnai sukirba mintis: „o kaip Beata gyvena?”. Ir kiekvienąkart labai apsidžiaugiu radusi kad ir trumputį įrašą ar receptą. Komentarai tokie paprasti, šilti ir jokios kokybės kritimo nematyti. Juk blogas, ne enciklopedija čia 😀
Pritariu Mimozai.
va, gi ir sakiau, kad suaugusiuju mintys jau ligotos, o vaikams tai pasaka kaip pasaka :))) o keksiukai…. nu kodel pavasariop visi kaip tycia ne padeda numesti ziemos riebaliuka, o specialiai dar labiau augina? :DD
Sveiki, pusiau i tema, bet vis noriu paklausti. Beatos pirmojoje knygoje „pyragaiciai su avietemis” ant keksiuku virsaus pilamas kremas, i kurio sudeti ieina „kreminio neutralaus skonio suris”. kas cia per suris? gal Philadelphia?
ar cia kalbama apie „Buttermilk frosting”?
Aciu
labai nuotaikingas įrašas.. (…)
o ji lengva ir greita pagaminti?