Gyvenime esu sutikusi daug labai įdomių žmonių. Iš visų ko nors pasiimi, vis kažkokį dalyką atsimeni ir išmoksti. Norėčiau dažniau sau priminti, lyg kumštelėti, nagi nagi, pasiimk ką nors naudingo sau, nepamiršk, kiekvienas turi kažką vertą dėmesio. Dabar noriu papasakoti apie įdomias pažintis, bulves ir „Mamų knygą”.
Pradėkime nuo „Mamų knygos”. Žinote, kad tai knyga mamoms, arba tiksliau – knyga apie vaikų ir šeimos maitinimą. Kartais visas savo knygas kai pavartau, prisimenu vieną ar kitą savo gyvenimo atkarpėlę. Taigi, nežinau, ar vartėte ar pastebėjote, bet mamų knygoje yra vienas ypatingas skyrius, kuris vadinasi Mamos žino geriausiai, nes iš tiesų, mamos žino geriausiai. Ten skirtingos mamos pasakoja savo vaikų maitinimo filosofiją. Perskaičius visus tuos interviu tikrai galima sau pasidaryti išvadas ir kažką pasiimti. Labai įdomi buvo pažintis su veganų šeima. Būtinai norėjau pabendrauti su žmonėmis, kurie gyvena ne masinį gyvenimą, kurie pasirinko tam tikrą mitybos būdą. Tikrai, pažįstate tokių arba girdėjote. Apie Darių perskaičiau straipsnį Delfi ir susidomėjau. Tada susiradau jų kontaktus ir paklausiau, ar nenorėtų papasakoti žmonėms, kaip jie maitinasi – juk augina tris mažas mergaites
Knygoje yra tik mama Karolina ir dukros. Tėtis Darius liko už kadro, nors būtent jis yra pagrindinis šeimos valgymo ideologas. Su šia šeima, gyvenančia gražiame, jaukiame name pamiškėje tarp Vilniaus ir Kauno, bendravome vieną šeštadienį. Buvo įdomu sužinoti, kaip dabar, jiems atsisakius mėsos, mergaitės mažiau serga, kaip mangai yra geriausias vaisius padedantis išlipti iš nevalgadienių; apie tai, kaip kiekvieną rytą Karolina keliasi ryte ir gamina dukterims pietus, kuriuos jos nešasi į darželį. Kaip kepa kugelį su grikiais ar avižiniais dribsniais. Ar verda burokėlių sriubą. Mergaitės viena už kitą gražesnės ir dar yra didelis šuo. Tai va, labai maloniai tada pabendravome, visa jų valgymo filosofija ir receptai, kuriais pasidalino, yra knygoje.
Darius tada sakė, kad žiemą jų šeima valgo daug bulvių ir daug pačių suraugintų daržovių. Ir tikrai, ragavau jų raugintų kopūstų ir burokėlių. Oi, skanūs buvo, aišku, grįžau pilna pasiryžimo, kad jau imsiu aš raugti kopūstus. Bet taip ir neužraugiau. Kita mintis, kuri man labai įsidėjo, yra tai, koks vis tik, žmogui reikalingas dalykas yra bulvė. Kaip tada Darius sakė: „tai komfortiškas maistas, kuris leidžia mums nusiraminti, ir pasisemti jėgų”.
Ir ką jūs sau manote, neseniai praėjusioje knygų mugėje vėl sutikau Karoliną ir Darių. Labai įdomiai pasikalbėjome, Darius labai domisi mityba ir kartais netgi skaito paskaitas apie augalinę mitybą. Žinote, kas man labiausiai patinka bendraujant su šia šeima? Tai ramybė ir nepuolimas į kraštutinumus. Nes iš visų naujai atgimusių žaliavalgių ir veganų mane labiausiai erzina, na, gal net ne erzina, o mažiausiai patinka tas kraštutinis, pavadinkime, kitų toks lyg smerkimas, tai yra tų, kurie valgo mėsą ir riebalus, ir pyragus, ir Napoleoną, vertinimas. Iš serijos, – ai, tie tai durniai, nežino, ką daro…
Tai susitikę darsyk su Dariumi pasikalbėjome apie bulves. Jis man rekomendavo pasižiūrėti John McDougle paskaitas ir interviu Youtube, tai yra mokslininkas, kuris pasisako už gerus angliavandenius ir ypač – bulves. Darius sakė taip: angliavandeniai žmogui padeda įveikti stresą ir nusiraminti, bet ne šiaip angliavandeniai – obuolys ar brokolis, bet angliavandeniai, kurie turi savo sudėtyje krakmolo, tai yra: bulvės ir grūdai pirmoje vietoje. Štai kodėl taip vadinamas comfort food visuomet dažniausiai turi arba bulvių košės, arba miltų. Beje, paskutinė Jamie Oliver knyga taip ir vadinasi Comfort food…
Aš, tiesą sakant, niekada nebuvau taip tiesiogiai susimąsčius, ir štai, Darius sako, kad būtent krakmolingas maistas padeda žmogui atsipalaiduoti ir įveikti stresą, ir todėl tie, kurie gauna mažai krakmolingo maisto, pavyzdžiui, žaliavalgiai, turi medituoti ir kitomis priemonėmis mažinti stresą… Užmečiau aš jums čia meškerę, patys pasidomėsite giliau, aš taip pat ketinu pasižiūrėti filmukų youtube su Jonh McDougle kuris sako, kad bulvė yra tobulas maistas. Ir aš, žinoma, pritariu jam, tikrai labai myliu bulves. Galėčiau būti be ryžių, be makaronų, be kruopų, be duonos, bet be bulvių – niekaip. Ir nesutinku su tais, kurie sako, kad bulvės storina. Kaip tik švariai nuplauta ir orkaitėje su visa mantija iškepta bulvė, valgoma su salotomis ir jogurtu, yra puikiausias dietinis ir nedaug kalorijų, bet daug komforto turintis maistas. Kas yra jūsų komforto maistas?
Taip, taip, emocinis valgymas nėra geras dalykas, kai atsidarai dėžę saldainių ir suvalgai iš liūdesio ar neturėjimo ką veikti, bet ne apie tai aš kalbu. Kalbu apie tą komfortą, kurį mums suteikia bulvių košė arba geri bulviniai blynai, kaip tik tokius neseniai pasidariau ir jums štai čia gerų blynų paslaptis ir receptą surašiau.
Iš tikrųjų labai sutinku, kad bulvės yra geriausias maistas. Esu skaičiusi, kad bulvėse yra 80% žmogui reikalingų medžiagų ir man jų norisi beveik kasdien, ir nors valgau ir ryžius, ir pasta dažnokai jau dabar ir kai kurias kruopas, bet pavalgius bulvių kažkaip pasidaro gera 🙂 Čia matyt, ir yra tas komfortas 🙂 sūnus beje, nuo mažų dienų, taip pat gauna beveik kasdien bulvinių patiekalų kartą per dieną: bulvių košės (virta su svogūnu ir sutrinta su daug sviesto ir pieno), bulvių su varške ar kai jau didesnis, ir keptų bulvių arba naminių ‘Free’.
Ir kas įdomiausia, jog pabuvus savaitę Paryžiuje ir pavalgius tikrai puikiu kruasanų ir džemų bei crepes ir viso kito gėrio, grįžus iškart išsiviriau bulvių su varškės padažu :)) matyt, nuo savo klimato ir genetikos toli nepabėgsi :).
O, labai smagu, kad Beata yra atvira veganiškam gyvenimo būdui. : ) Tiesa, pusiau į temą klausimas: kaip siūlot kūrybingai ir taikliai išversti „comfort food”?
Aš tai vadinu guodžiančiu maistu. Man toks maistas yra trintos sriubos, bulvių plokštainis arba piemenų pyragas, švilpikai, naminiai koldūnai, sumuštiniai su keptomis daržovėmis, taip pat varškės patiekalai, įvairūs virtinukai, blyneliai su varške, dar kai kurie makaronų patiekalai arba lazanija.
Aš labai mėgstu, pavyzdžiui, keptą žuvį ar vištieną ant grotelių su spalvingomis salotomis, jūrų gėrybes, bet reikia pripažinti, kad tokiu atveju atsipalaidavimui reikia pasieiškoti taurės vyno 🙂
na vat čia ira sudėtingas dalykas? Konforto maistas, arba meilės maistas:))
Mes irgi be galo mėgstam bulves 🙂
Visomis keturiomis už bulves, mūsų šeima tikriausiai nemokėtų gyventi be jų. Per savaitę suvalgome 10 l kibiriuką 🙂 Bulvės mano šeimoje tai sriubų, troškinių pagrindas, geriausias garnyras prie mėsytės 😉 , o kur dar kugelis, bulvių blynai, ar šeip vakarienei keptos bulvės su pienu….. Taigi bulvės valdo
Harmonijos maistas?
O kaipgi be bulvės, kaip sakydavo mano tėvukas: „užvalgai vaikeli bulbų tai ant dušios linksmiau, ir šokci norisi”. Iš vaikystės „atsineštas” patiekalas, tai bulvės virtos su lupena, jas nulupi, užsidedi maža suraitytą kaip sraigė sviesto gabaliuka, vadindavom – bulvės su sijonėliu 🙂
Visi mylim bulves, ir taip net pikta pasidaro, kai kas nors pradeda kalbėti apie tai, kaip kaloringa ir t.t. 😀 na koks čia kaloringa orkaitėj su odele pakeptos bulvės pavyzdžiui 😀 man čia priedas prie visų patiekalų. Kartais pakeičiu su grikiais ar ryžiais, Bulvė yra ir bus Bulvė 😀
Beata, Jūs rašote, kad „”Nes iš visų naujai atgimusių žaliavalgių ir veganų mane labiausiai erzina, na, gal net ne erzina, o mažiausiai patinka tas kraštutinis, pavadinkime, kitų toks lyg smerkimas, tai yra tų, kurie valgo mėsą ir riebalus, ir pyragus, ir Napoleoną, vertinimas. Iš serijos, – ai, tie tai durniai, nežino, ką daro…”Mano patirtis ir daugelio mano vegetarų draugų visai kitokia.Kad dažniausiai pyksta tie, kurie valgo mėsą ant tų kurie nevalgo.Nei karto nesu pasakius , kam tu valgai, nevalgyk, nesveika ar panašiai. Bet va aš pati nuolat susilaukiu replikų: nu tai ko nevalgai, tai ką neparagausi, taip gaminau, išsigalvoja čia nesąmones. Visi senoliai lašinį valgė, pienu užsigėrė ir 100 metų gyveno..Ir nei vienam nepradedu pamokslauti apie tyrimus, ar mėsos kokybę ar galų gale apie gyvūnų teises ir tiesiog tokį pasirinkimą, nes priežasčių labai daug,kodėl žmonės to atsisako…Beje su alkoholiu lygiai tas pats:)
Beata,
Kaip gera skaityti Jūsų „sveikas” mintis apie maistą. Ir sveikas visomis prasmėmis.
Nusiraminau, vien nuo to, kad dietoms besiaučiant (kaip gripo epidemijai) yra garsiai ir šiltai savo nuomonę dėstančių.
oj…taip gerai, kad net bulvių šiandieną nereikės 😀