Mes visada balsuojame savo pinigais ir ten, kur išleidžiam, ten ir kuriame klestėjimą. Ar įsivaizduojat ar šiaip pagalvojat, kad palaikydami mažus ūkininkus ir pirkdami jų produkciją jūs ne tik valgote kokybišką maistą, bet ir tiesiog prisidedat prie to, kad būtų daugiau įvairovės ir grožio, klestinčios gamtos…

Lietuvos mažieji sūrininkai, kurie laiko kelias ar daugiau avių, karvių ir ožkų sukuria tikrai puikaus skonio sūrius – aš kiekvieną kartą valgydama tą sūrį tikrai jaučiu, kaip pasisotinu pilniau ir patiriu didesnį malonumą!

Tikrai visi galim susirast ir palaikyt mažiuosius ūkininkus, juos girti ir vaišinti svečius… Nes jei mes to nedarysime, jie tiesiog užsidarys.

Taigi savo prakalbą baigiau – ir, prašau, Valdo ir Rasos sūris tikrai turi savo gerbėjų ratą. Nes tiesiog kai susipažįsti su žmonėm, kurie gamina sūrį, jo negali nemėgti. Dar svarbu žinoti, kad tai sūris iš gyvo pieno, todėl ten yra pilna gyvybės. Nežinau kaip, bet man niekada nebūna  jokio sunkumo jį virškinti.

Dabar karatininis laikas buvo užvėręs galimybes lankyti sūrines, bet atsirado kitų įdomybių: va antrąją Velyku dieną dalyvavau Zoominėse ožkyčių krikštynose ir ten rodė daug įdomybių apie sūrius. Viską aiškino Lietuvos sūrių žinovas Vytautas Vaga: taip smagiai apie sūrius papasakojo, kad valgiau tuos sūrius dvi savaites vis kitaip.

Ir štai noriu jums greitai pareklamuoti salotas su sūriu:

Štai pvz.,  sūris „Žan Žakas” pelėsinis, primena Brie. Kaip jis gražiai atsiskleidžia lengvai paskrudinas orkaiteje.

Kai išsilydo, tada tik bam ant salotų. Labai tinka salotas kokiu salsvai rūgštesniu uoginiu elementu padabinti.

Arba dar ir tartą kepiau su „Banduke” ir „Spilva” keptom marinuotom paprikom.

O dar sūris labai skanu tiesiog su keptom ant grilio daržovėm!!

Tai taip aš skaniai valgau lietuviškus, šiuo atveju Valdo, sūrius.