Aš gyvenime valgau ir salotas… Bet negi dabar imsi čia rašyt? Kaip darai salotas? Parašysiu kada… Apie visokius vinegretus ir t. t. Dabar – apie vištą… Višta yra svarbus dalykas mūsų gyvenime. Pasaulis suvalgo milijonus tonų vištos ir jūs turbūt bent kokius du kartus per savaitę valgot vištą… Čia, UK, yra dabar labai populiaru kalbėti ir ypač rodyti per televizorių visokius filmus iš vištų gyvenimo, koks sunkus ir negailestingas vargšių vištų gyvenimas… Aš šitos sveiko/saugaus/etiško vištoms ir gamtai demagogijos paveikta esu senokai ir visada perku gerą vištą… Suprask, tokią, kuri nugyveno savo gyvenimą laimingai, t. y., nebuvo sukišta į gardą (daugiabutį) su keliais kaimynais, galėjo vaikščioti laisvai ir raumenį auginti, o riebalą kaupti ne priverstinu būdu… Galima būtų parašyt apie vištų gyvenimą tris lapus mažiausiai, bet dabar aš iš kiemo, kur višta ieško grūdo, suku į virtuvę. Šis receptas, kai norisi kažko tokio atseit egzotiško ir kai, pavyzdžiui, pas jus žada ateiti aštuoniolika žmonių žiūrėti filmo/Eurovizijos/krepšinio/vestuvių arba – nereikia ir tų svečių, galit sau gamint vakarienę šeimai 🙂
Aš ruošiau dvi vištos kojas, užtenka dviem suaugusiems ir vaikui…

Visai nieko tos vištos kojelės taip pagamintos išeina. (Iš tikrųjų, tai labai skanu). Prie jų dar padariau su kiaušiniu keptų ryžių… Tiksliau, egg fried rice – nežinau, kaip čia lietuviškai gražiai išversti… Bet labai tradicinis dalykas – kiekvienas kinų restoranas turi… Tai trumpai aprašau, kaip aš darau.