Ieva Slavia parašė:

tiek ištiktukų tik Palangos Juzėje (Valančiaus) yra.. beje, ten yra ir senovinių receptų.. pvz., p. 67, 68.. Galiu trumpai pacituoti: „Verda bulves apvalias, kurias valgo su druska arba dažo silkių sultyj, jei tos gauna. Kartais bulves, nuluptas ir sugraižytas į ritinėlius, deda į katilaitį, įmeta apsčiai druskos su cibulėmis, apvožia bliūdu ir šutina be vandens. Taip virtos bulvės yra gardesnės. Verda taipogi žiūrę, kopūstus su grybais džiūvusiais ar su žirniais ir batvinius su pupomis. Nekurios gaspadinės turi slėgtas rudmėses, kitos perka silkes ir aliejų, iš kanapių ar iš sėmenų spaustą. Tą virina su cibulėmis, pila po truputį į valgius ir tuo paskanina. Tokį aliejų valgo taipogi su duona, kartais iškepa pampuškas aliejuje, bet tų neduoda šeimynai, nes jau skaitos už brangų valgį 🙂 Sukrušę kanapes, kepa su tais kepaišius. Verda taipogi košes iš miltų, kurias valgo ar su aliejum, ar su kanapių pienu. Kartais duonos mažus kukulėlius iškepusios piauna pusiau, apsūdo su druska ir su kmynais, pasiau vėl kiša į pečių ir sudžiovina. Tie sukoriai yra gardūs, užvis su alum valgant, bet reikia turėti gerus dantis. Regėjau vieną senį, kurs, traukšt-triaukšt tokius sukorius bevalgydamas, prarijo savo du dančiu 🙂 Likusį šmotelį brikt pametė ant stalo ir tarė: „Kad jūs prapultumėt, aš ir liežuvį savo prarysiu, ne vien dantis“. .. 😉