Kiekviena šalis turi kažkokį patiekalą koldūniuką. Ar didesnį, ar mažesnį, su vienu ar kitokiu įdaru. Bet iš tiesų tai mes, žmonės, visoje planetoje esame panašūs ir sugalvojame panašius dalykus. Tik skirtingai nuo, tarkim, lietuviškų ar lenkiškų koldūnų, kuriuos būtinai valgome su šonine ar su grietine, tai azijietiški koldūnai yra valgomi su būtent tų kraštų būdingais padažais ir, aišku, skiriasi įdarai.

Jei nors kartą esat gaminę koldūnus, tai jau mokat paruošt plikytą tešlą, kuri taip pat yra labai jau neprastai paplitusi Lietuvoje. Net ne viena lietuvių šeimininkė daro koldūnų tešlą ne senoviškai su kiaušiniais ir vandeniu, o užpliko karštu vandeniu. Nes tai yra azijietiškas būdas.

Man pasitvirtinęs būdas, tai tikrai yra labai skanu ir lengvai pagaminama namuose, tai vadinamieji „gyoza“ koldūnai, kurie dedami į keptuvę, pradžioje apskrudinami, tada šiek tiek vandens ir išverda garuose.

Man labai patinka azijietiški koldūniukai. Pavyzdžiui, Londone yra visi specialūs „dim sum“ restoranai, kur yra visokiausių rūšių. Ir tai yra toks sekmadienio pietų maistas, kur šeimos eina, sėdi ir valgo tuos įvairiausius, fantastiškiausių skonių ir įdarų koldūnus.

Aišku, šitų koldūnų galima pridaryti labai daug, ir aš tikrai nesunaudojau visų įdarų, užtrunka šitas dalykas, bet galima pasikviesti namiškių ir jie, manau, mielai padės. Bet ir šiaip, sakyčiau, koldūnų šitų lankstymas, šitokių ar kitokių, visuomet yra tokia truputėlį meditatyvinė praktika.

Gaminame:

1. Pirmiausia pasiruošiame tešlą. Miltus sumaišome su kukurūzų arba bulvių krakmolu, įberiame druskos.
2. Karštą vandenį sumaišome su aliejumi. Po truputį pilame į miltus ir krakmolą ir gerai išmaišome. Gerai išminkome, kol tešla tampa glotni. Paliekame išbrinkti, kol ruošime
3. Daržovių įdarui morkas, brokolį ir grybus sutarkuojame stambia tarka. Keptuvėje įkaitiname aliejų ir sudedame kepti daržoves, kol jos suminkštėja.
4. Tuomet į keptuvę dedame sutarkuotas česnako skilteles ir imbierą. Jei trūksta, dar šiek tiek aliejaus. Kai pakepa, dedame į keptuvę supjaustysiu laiškinių svogūn, druskos, pipirų ir porą šaukštų sojų padažo. Pabaigoje apvirtos sojų pupelės (galima ir žirnelių).
5. Įdarui su kiauliena pirmiausia smulkiai supjaustome kopūstą. Kartu su šlakeliu aliejaus kepiname jį keptuvėje, po kelių minučių įdedame sutarkuotą imbierą su česnaku. Kai kopūstas suminkštėja, supjaustome išmirkytus šitakius ir dedame kepti su kopūstais. Pilame sojų padažo, dedame susmulkintų laiškinių svogūnų ir kalendrų. Keptuvės turinį verčiame į dubenį su malta kiauliena ir gerai išmaišome.
6. Gaminame koldūnus. Tai padaryti galima dviem būdais: iškočioti didelį lakštą, tada stikline išspausti po blynelį arba daryti, kaip daro azijiečiai – kiekvienas kamuoliukas kočiojamas kiekvienam koldūnui atskirai. Svarbu, kad viduriukas, dugnelis to koldūno būtų šiek tiek storesnis, nes jis sės ant keptuvės ir apkeps. Taip pat svarbu nepridėti per daug įdaro, kad koldūnas nesprogtų. Tai ant blynelio dedam įdaro ir užlankstom gražiai kraštukus.
7. Įkaitiname gilesnėje keptuvėje truputį aliejaus. Ir sudedame koldūnus rateliu ant keptuvės dugno. Tegul kelias minutes pasėdi ir pakepa, o kai apskrunda dugnas, pilame šiek tiek vandens, kad koldūnus truputį apsemtų. Ir tada labai svarbu – uždengiame dangtį. Dabar jau galima sumažinti visiškai ugnį ir laukti, kol per 5-7 min. koldūniukai išvirs.
8. Paruošiame padažą. Visus padažui skirtus ingredientus sumaišome, nepagailime žalumynų – kalendros ir laiškinių svogūnų.