Na, o dabar pakalbėsiu apie mažiau populiarią ėriuko dalį, papilvę (šoninę)… Man Jūratė iš Gegio Stalui apie ją užsiminė ir sako: „Tai ką padaryt su ja??“ Sako, duosiu, vis tiek niekas neperka, neturime, kur dėti. Na ir pabandžiau, ir ką jūs sau manote? Gardžiausia mėsytė, tas gyvuliukas tikrai jaunas, mažutis, tai tie mėsos gabalėliai visai nedidukai, ir kokia jų ypatybė, kad jie apsukti tokio jungiamojo audinio, kaip plėvės, o viduje plonas įstrižas raumenukas, bet nėra to, ko neiškeptum gerai naudodamas lėtai ir ilgai principą.
Tai ir aš sekmadienio pietums, viens du: druska, česnakas, lauro lapų, vos vos mėgstamo kario prieskonių mišinio ir granatų sirupo (nebūtinai) ir išsiunčiau į orkaitę, 160C kaitrą įjungusi ir išvažiavome su Izabele ant ledo. Grižome, Tomas pabaigė viską kepti, daržovės greitai patroškintos, morkos, žirneliai ir šparaginės pupelės.
Mėsa buvo minkšta, kvapni, švelni, tos odelės netrukdė ir iš jų mėsa maloniai lukštenosi. Granato sirupo, jei neturite, galite ir nenaudoti. Jo yra Eastambul parduotuvėje, ir didelėje Rimi prie sulčių mačiau, bet jei nėra, nieko baisaus, ėriuko mėsa yra pati savaime yra saldi.
Ėriuko papilvė (šoninė) skanioji

Reikės:
Gaminimas
Česnaką išlukštename, sutriname su druska ir sumaišome su pipirais, kuminu ar kariu. Gautu prieskonių mišiniu ištriname mėsą.

Imame kaitrai atsparų indą, ant jo dugno tiesiame kelis lauro lapus, pašlakstome granatų sirupu, juo truputį ir mėsą patriname ir dedame viską į orkaitę 155-160 C ir pamirštame. Galite pridengti folija vienai valandai, paskui kitai nuimti. Aš kepiau gal net ilgiau nei 2 valandas, gal pustrečios.

Granyrą rinkitės patys, mėgstamą, tinka daržovės, ryžiai, bet kas.
Norėjau paklausti,gal dar yra kokių nors avienos reikia receptų? Ačiū
O aš ėriuko papilvę kepiau pagal anties kojelių porte su perlinėm kruopom receptą. Buvo žiauriai skanu