Duona

Šią pasaką pradėsiu nuo to, kad gyvenime kaip ir pasakose netrūksta stebuklų – kaip gi kitaip pavadinsi rožinės „Beatos virtuvės“ duonos kelią iki jūsų namų… Net didžiausios mano svajonės nenešė manęs taip toli, kad didžiausia duonos kepykla Lietuvoje iškeps duoną visai Lietuvai, nesitikėjau, kad tai iš tikrųjų ims ir įvyks.

Bet įvyko! Duona rožinėje pakuotėje praėjusį rudenį pasiekė lentynas. Ir buvo jos dvi sesės: viena – sumuštinių duona su sėklomis „Beatos virtuvė“, kita  – šviesi duona su rugiais. Visgi, kaip ne vienoje pasakoje būna, likimas sesėms skyrė labai jau nevienodą gyvenimo kelią.

Viena šovė ant jūsų pusryčių bei užkandžių stalo ir susižėrė begalę komplimentų ir simpatijų. Pamėgta giminių, draugų ir kaimynų, gurmanų ir paprastų Lietuvos žmonių sumuštinių duona su sėklomis  „Beatos virtuvė“ tapo nuolatine viešnia ir mano namuose… Žodžiu, jei viena sesė šovė į karjeros aukštumas ir šildėsi šlovės bei pripažinimo spinduliuose, tai kita seselė – duonelė gyveno ramų sėslų ir pastovų gyvenimą (kalbu apie šviesią duoną su rugiais).

Bet  štai ir jos gyvenime atėjo ta lemtinga akimirka, tas momentas, kai, žinote, imi ir nusprendi atgimti iš naujo ir taip pakeisti save, kad nustebintum ne tik pats save, bet ir visus aplinkinius. Taip nutiko ir šviesiajai duonai su rugiais.  Visą praėjusią vasarą ramioji duonelė ieškojo savo naujos formos bei skonio ir pagaliau apsisprendė, koks bus jos kelias ant jūsų stalo.

Ir štai ji – juoda duona su sėklomis „Beatos virtuvė“ jau pasiruošusi save iš naujo jums visiems pristatyti. Čia dominuoja ruginiai miltai ir sėklos, kurių gausumu iki šiol negaliu atsidžiaugti. Saulėgrąžos, linų sėmenys, moliūgų sėklų branduoliai sudaro net trečdalį šios duonos svorio.

Be to, juoda duona su sėklomis „Beatos virtuvė“ yra maloniai salsva. Šiai duonai saldumo suteikia jau nuo senų senovės naudojamas plikymo metodas. Taip pat maloniai salsvo skonio suteikia salyklas, o ir sėklos taip pat yra natūraliai saldžios. Taip kad ta duona yra tokia, kad imi ir valgai ją vieną. Tikrai. O lengvai paskrudinus ji dar skanesnė…

Žodžiu, tikrai tikrai tikrai skaniausia juoda duona… Ačiū „Vilniaus duonai“ už kantrybę ieškant geriausio naujo skonio ir rūbo juodai duonai su sėklomis „Beatos virtuvė“

Džiaugiuosi šiuo atsinaujinimu ir noriu kad jūs paragautumėt ir parašytumet kaip jums ji? Ką manote? Su kuo ji jums labiausiai tinka ir patinka?

Praėjusį mėnesį skaičiau pranešimą Lietuvos moterų konferencijoje „Veikli“. Jį pabaigiau sakiniu, kurį jau ne kartą esu pakartojusi čia, savo bloge. Jis, sakyčiau, yra mano moto ar savęs padrąsinimas, kai atsiduriu gyvenimo etape, kai man ir baugu, ir nedrąsu vienu metu. Geriau pamėginti įgyvendinti idėją, naujieną ar žengti kitokį žingsnį, nei paskui dvi dienas ar net pusę gyvenimo gailėtis, kodėl to nepadariau. Nesvarbu, ar tai dideli sprendimai, ar tik klausimas, kokią suknelę rinktis. Reikia eiti pirmyn ir mėginti. Taigi tikiuosi, kad ir jus – nors vieną – šis mano pasakymas įkvėps padaryti tai, ko vis dar neišdrįstate.

Taip man ir su šia didžiąja naujiena buvo. Štai šią savaitę visų didžiųjų prekybos centrų lentynas pasieks „Vilniaus duonos“ iškepta duona, prie kurios kūrimo aš prisidėjau – ir receptas, ir pakuotė yra mano įgyvendinta vizija. Man tai buvo gera galimybė prisidėti ir pamatyti, koks iš tiesų yra duonos kelias nuo idėjos, nuo recepto, pradžioje tik namie kuriamo, iki visos duonos gamybos linijos.

Šitas kelias nebuvo trumpas, pasiūlymo išmėginti save duonos kūrimo srityje aš sulaukiau dar šių metų pradžioje. Tame kelyje buvo minučių, kai aš tiesiog sproginėjau nuo gerų emocijų ir entuziazmo, ir tokių, kad gal vis tik nereikėtų žengti tokio žingsnio, gal susilaikyti, o kas, jei nepavyks, jei žmonėms nepatiks mano duona? Gal apsisukti ir grįžti atgal į savo virtuvę…

Bet dabar, kai jau pamačiau duonos pakuotę, kokios dar Lietuvoje nebuvo, ir paragavau, laikydama tą gaminį savo rankose aš negaliu patikėti, kad mano, mergaitės iš Kėdainių, rankose yra duona, iškepta pagal mano receptą! Žinoma, ir su „Vilniaus duonos“ technologės Audronės pagalba.

Tai štai toks mano kelias, tokie įspūdžiai ir tokia neįtikėtina galimybė bei iššūkis, kurį aš priėmiau, o dabar noriu pasidalinti su jumis, kaip viskas buvo.

Kaip kūrėme receptą?

Laba diena, Beata, rašo jums iš „Vilniaus duonos“, ar nenorėtum su mumis padirbėti ir pabandyti sukurti duonos recepto visai Lietuvai? Jūs juokaujate? AŠŠŠ???? Aš juk namų kepėja, aš rašau knygas ir kepu duoną namuose (nors tikrai ne kiekvieną dieną).

Aišku, suglumau ir apsidžiaugiau. Pirmiausia pasidalinau… Su kuo gi kitu? Gi su šeima. Buvo sausis, mes kaip tik tuo metu jau kūrėme kraustymosi į Lietuvą planus. Mano vaikai ir Tomas iškėlė klausimą, kokią duoną jie valgys Lietuvoje. Baltos duonos valgytojui Tomui mūsų ruginė – nelabai. Jis sako, pamėgink, bandyk, galėsi sukurti tokią duoną, kokią mes valgom kasryt Londone. O kokią mes duoną valgom? Vaikai valgo sumuštinius ir, aišku, anglišką išradimą Jam and Toast,  kurį mėgsta visi vaikai. O mes – forminę duoną, bet su visokiausiais sveikais priedais valgydavom ir valgom toliau. Su sėklomis ir sėlenomis.

Va štai taip ir pradėjau galvoti, kokia ta mano duona galėtų būti. Kūrybinis procesas buvo ilgas. Kepiau įvairius variantus namie, siunčiau savo receptus ir rašiau, kokia man duona patinka, ką aš norėčiau ten įdėti. (Va čia žemiau matot, kaip atrodė dar kovo mėn. mano namuose iškepta sumuštinių duona).

Pradėjom nuo didelių fantazijų ir norų su Chia sėklomis ir goji uogomis, auksiniais ir tamsiais linų sėmenimis, sėlenomis ir virtais grūdais. Aš idėjas ant stalo skleidžiau, o nuostabioji „Vilniaus duonos“ technologė Audronė viską bandė pritaikyti didžiulės kepyklos galimybėms.

Kiek kartų ragavom? Tikrai ne kartą ir ne du, aš praktiškai buvau visą vasarą aprūpinta duona, nes testavom su tokiu raugu, su kitokiu, su vienokiu salyklu, su kitokiu, tada su daugiau sėlenų, su mažiau, su vienais sėmenimis ir su kitais, su uogomis ir be jų, su daugiau virtų grūdų ir su mažiau. Kai jau, atrodo, radome tai, kas patinka ir man, ir Audronei, buvo pajungta visa degustacijos taryba. Ar galite įsivaizduoti? Norėjome iškepti duoną, kuri būtų skani, patiktų žmonėms, kad kartą paragavę sugrįžtų jos į parduotuves.

Dar iš nuostabiosios Audronės išmokau, kiek daug, rodos, nereikšmingų dalykų gali nulemti duonos skonį. Sužinojau, kokią duoną mėgsta lietuviai, ir kuo jų pasirinkimas prie duonos lentynų skiriasi nuo, pvz., estų, kuriems „Vilniaus duona“ taip pat duonos iškepa.

Tai kokia ta „Beatos virtuvės“ duona?

Gera, kokybiška ir skani duona valgyti kasdien.

Visų pirma, tai yra sumuštinių duona, kokią valgo mano šeima ir kokią mėgstu aš pati. Iš jos gera gaminti sumuštinius, ji maloniai skani ir paskrudinta. Šioje duonoje būtinai privalėjo būti ir yra auksinių ir tamsių linų sėmenų, moliūgų sėklų, saulėgrąžų bei aguonų, kurios jaukiai pagardina, bet jų tik vos vos…

Duona ruginė, bet ne pati juodžiausia, su rugių grūdais. Man buvo svarbu, kad ji nebūtų kaip pyragas, nes pastebėjau, kad dabar labai populiaru juodą duoną užsaldinti iki begalybės. Saldumas mano duonoje sutramdytas, rugiai maišyti su kviečiais, bet ir virtų grūdų nepamiršta. Oi, rašau ir jau noriu ant jos užsidėti kokį silkės, avokado ir burokėlio gabalėlį. Kokybiška, skani duona ir aš ja didžiuojuosi.

Kuo išsiskirs?

Aš manau, kad Lietuvos duonos gamintojai visi iki vieno tikrai verti pagyrų, nes ko jau ko, o duonos gaminių tikrai yra plačiausia įvairovė. Džiaugiuosi, kad dirbu su rinkos lyderiu „Vilniaus duona“, kurie turi ilgametę patirtį ir tikrai gerbia bei myli savo klientą.

Jaučiu, kad mano duona lentynose švies iš toli, nes jos pakuotė tokia, kokios dar nebuvo Lietuvoje (kaip sakė „Vilniaus duonos“ kolegos Latvijoje, pamatę naują mano duonos pakuotę- pink, very pink, real celebrity bread…). Na ji tikrai tokia visa mano, panaudoti mūsų gražūs piešinukai – Barbora ir jos karvė, ir ta spalva… Cha cha cha, tikrai tokia beatiška, rožinė nuostabiausia. Rožinė man yra meilės spalva, ji mane maloniai nuteikia, aš noriu to gero jausmo ir jums perduoti truputį su duonos pakuote.

Vartokite duoną apdairiai, planuokite, kiek jos suvalgysite, neprisipirkite per daug, o visokiausių idėjų ir dalykų apie mano duoną tikrai bus.

Ačiū jums už galimybę įgyvendinti savo svajones ir prisidėti prie dalykų, apie kuriuos net negalėdavau pagalvoti. Man jau nueiti į duonos kepyklą būdavo šventė, o būti didelio proceso dalimi – dar smagiau.

Tai ir jūs pasiryžkite savo permainoms ir iššūkiams.

Labai tikiuosi, kad jums mano duona patiks.

Na o štai čia vienas receptas iš praėjusio sekmadienio TV laidos – galite drąsiai tepti ant duonos.