Kai galvoji, kad viską bandei ir viską žinai, vis tiek dar yra tiek pat ir nebandytų dalykų. Todėl, kai kartais galvoju, ką čia dabar pagaminti, va ima ir pasitaiko kokia netikėta naujiena. Turbūt kartais būna keista ir kyla kausimas, kaip čia ta Beata prigalvoja visko, iš kur ji viską traukia, turbūt nusirašo nuo ko nors. Tiesą sakant, dabar jau penktus metus gyvendama tuose virėjos-rašytojos batuose, galiu pasakyti, kad mano repertuaras ir veikla virtuvėje turi dvi esmines kryptis, kurias galėčiau pavadinti taip:
Klasika – visa tai, kuo mes visi gyvename ir kuo vaikus maitiname: burokėlių sriubytė, bulvių košė, lietiniai blynai, keksiukai, balandėliai ir šaltibarščiai.
Ir
Įvairiaplanė Improvizacija. Aš kartais tiesiog sau tokius iššūkius keliu – gaminti iš to, ką turiu. Arba visai negalvoju, o imu ir pagaminu. Aišku, sėkmingiausiai tą įvairiaplanę improvizaciją sutinka suaugę. Taigi va, štai taip ir gimė šitie tiesiog stačiai fantastiški varškėčiai, kurie turėjo būti varškės apkepu, tik saldžiu. O prasidėjo taip…
Šaldytuve lofte stovi puskilogramis varškės, galiojimo data – paskutinė diena. Bronė akį į šaldytuvą užmetė: Beata, tai padaryk ką nors su varške. Tada jau, Vilma kuri palaikė kompaniją ir dirbo sau tyliai, ir šiaip yra visada alkana sako: aha, tikrai, padaryk ką nors valgyt. Aš sakiau, kad iškepsiu varškės apkepą, tai prasidėjo, kad tik nesaldų. Gerai, sakau, ne saldų – galvoju, su špinatais puikiausiai bus, ir dar pasimatė mažutė lėkštutė su pesto padažu, kurį gaminau prieš dvi dienas, tai to pesto šaukštas taip prašėsi… Galvojau paprastai: varškė, špinatai, pesto padažas – visi aptinkami kartu itališkuose patiekaluose ir virtuvėje. Tiesa, vietoj varškės naudojama glotnesnė ir elegantiškesnė rikota, bet tai kas? Varškė puikiai tinka pavaduoti… O sutvirtinančiam elementui kukurūzų kruopų ir kukurūzų miltų po pora šaukštų, prie jų, aišku, kiaušiniai, kuriuos atsivežiau prieš dieną iš Povilo ūkio, kur praktiškai su vištom pasikalbėjau, tai ar gali būt geriau???
Bet apkepas tapo blynais-varškėčiais. Ir buvo valgomi tie blynai karšti su agurkais ir be jokios grietinės, o šalti – vėl su agurkais. Va štai ir pietūs.
Labas Beata!
nepraleidziu nei vienos dienos darbe nepaskaiciusi tavo receptuku bei idomiu idomiausiu pasakojimu apie buiti, kasdienybe bei kitas idomybes!
Tik iskilo klausimas (Tiksliausiai busiu praleidusi…) – Kas ta Brone bei Vilma? ar tai Tavo ikvepejos muzos ar tiesiog gyvenimo draugai? 🙂
Labai puikūs receptai 🙂 ir tikrai nėra labai sunkūs:)