Tiesą sakant, va, imk ir netikėk, žmogau, visokiais atsitiktinumais… kai įsiregistravau į savo skrydį per Amsterdamą į Lietuvą, pasodinta buvau 13 eilėje, atgal – ir vėl tas pats.. (ir spėkite iš trijų kartų kas atsitiko?? Būtent – pametė visus mūsų tris lagaminus) Ar laikas pradėti skaityt ženklus ir burti? Kas čia mūsų laukia kitais metais? Mano dešimties dienų viešnagė ir švenčių sutikimas Lietuvoje nebuvo veltui, taigi pasidalinti norėčiau su savim ir visais, ką aš sužinojau šito apsilankymo metu.
1. Brangiausia ir geriausia, ką gali nusipirkti ir gauti, yra laikas, praleistas su brangiais žmonėmis, su šeima, ir seniai nematytais draugais ir bičiuliais. Todėl ir didžiausios (net ir skolintos, t.y. svetimos) pinigų sumos, išleistos skrydžiams, pasimiršta ir nėra svarbios.
2. Londonas neturi žalio anei balto, anei pilko supratimo apie sniegą ir ką su juo daryti. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi… ir tai, kas kartais gali pasirodyti kaip didžiulė ar nelemta nesėkmė, paskui pasirodo yra didelė laimė ir begalinė sėkmė.. štai va, kai aš su vaikais abiem trainiojaus oro uoste ir gailėjau savęs, kodėl čia tai man atsitiko, iš tikro buvo neregėta sėkmė ir Dievo palaima, ir apvaizda…. Nes galėjo būti daug blogiau, nes kitą dieną, kaip žinia, Londone rimtai pasnigo..
3. Gyvenimas pilnas malonių netikėtumų.. Kinilaw silkė, kurios su mano patobulinimais buvo padaryta mažiausiai, buvo populiariausia Kūčių vakarienės silkė…. Kai ją gaminau, sakiau, šitos tik paragauti, vistiek vyresnieji jos nevalgys. Valgė, dar ir kaip…. Apie patobulinimus: pirmiausia paruošiau marinatą: 4 laimai, 2 maži svogūnai (shallots), 3-4 cm imbiero, 1 kupinas šaukštas labai gardaus itališko chili džemo (aptinkamas jis yra Užupio krautuvėje, šalia visokių kitokių gėrybių ir net mano prijuosčių ten yra). Viską sumaišom, supjaustom keturias silkės filė, silkę sumaišom su marinatu, dar įberiam saują smulkintos kalendros, paliekam marinuotis keletą valandų, o pabaigai – supjaustom dar kalendros, užberiam druskos (paragaujam, ar reikia), supjaustom pomidorus, sumaišom – viskas. Nauja ir negirdėta mėgstamiausia silkė gimė.
4. Vaikai yra dievai. Per daug nesiplėsiu, bet trumpai pasakysiu šitaip: jei Lietuvoje prieš dvejus, trejus metus labai sudėtinga buvo rasti žaidimų centrų, užsiėmimų ir kitokių dalykų mažiems vaikams, dabar jų, bent jau Vilniuje, yra tikrai dosniai gausu. Pradedant Mamų mene, kurios aš vis neaplankau ir oficialiai atsiprašau, tęsiant mano ir vaikų asmeniniu atradimu – žaidimų centras “Starzdanėlės” (mes ten su draugėmis, kurios su vaikais, susitikome, o paskui aš kitą dieną savo vaikus jau savarankiškai palikau ten siausti), ir baigiant vaikų darželiais. Iš šnekų suprantu, kad valstybiniai darželiai jau darosi tokie patys deficitiniai, kaip ir Londone. Puiki terpė privatiems naujoviškiems ir moderniems darželiams rastis – mano vaikai su didžiausiu džiaugsmu išbandė Austėjos “Vaikystės sodą”. Ir dar – parduotuvėse apstu apsčiausia vaikiškos prekių ir amunicijos…. Netgi tokios, kur tik brangūs interjero dalykai ir dovanos, turi savo vaikiškų daiktų skyrius.
5. Gera knyga greitai skaitosi. Ypač jei yra antra Kalėdų diena, slankioji su pižama ir suveltas plaukais. Trečią gerb. Užkalnio knygą perskaičiau per dvi dienas. Pakeliui kalėdoti ir Kalėdų antrą dieną. Skaitosi greitai ir smagiai. Yra visokių gerų patarimų ir pamokymų (pvz. apie tai, kaip susirasti darbą Anglijoje. Patarimai aktualūs, matyt, ir ieškantiems darbo ne tik UK. Čia, beje, man buvo nuobodžiausia dalis, nes aš kol kas darbo neieškau). Yra ir kitokių ne mažiau minėtinų vietų, bet jau labai puikią recenziją knygai parašė gerb. Rokiškis… Turiu pasakyti, kad ši knyga įtraukė ne silpniau nei pirmoji apie Angliją, bet šioji tik patvirtino, kad, atleiskite, panaudosiu anglų kalbą – beauty is in the eyes of the beholder…. Taigi, Anglija, kurią aš pažįstu ir gyvenu, skiriasi nuo tos, kokią mato Užkalnis. Bet jei aš parašyčiau tokią knygą, ji būtų nuobodybės viršūnė, nes aš iš esmės nesu linkusi taip be atvangos tyrinėti ir kritikuoti, kaip Užkalnis, ir esu nuobodaus ir taikaus būdo… Bet vistiek ant autoriaus pykstu, kam Heleną Mirren išvadino gašlia močiute ir visur aplinkui mato anglus, besidominčius bjaurastimi ir seksu…. ką gi, nieko nepadarysi, kaip ir sakiau, – akys tai skirtingos mūsų su Užkalniu.. bet džiaugiuosi perskaičius. Ir laukiu naujų autoriaus kūrinių. Jis sako, dabar rašo romaną, visą pramanytą ir nei kiek tikrais įvykiais neparemtą…
6. Idėjos sklando ore ir randa tuos, ką reikia ir kada reikia. Svarbiausia, neapsunkinti savo proto nereikalingomis neigiamomis emocijomis. Ir aš turiu dabar dvi naujos knygos idėjas – brandinu kol kas ir tikrai turiu, bet kadangi kitus metus didžiausias darbas mano mokslai, tai tegul jos bresta kaip koks sūris. Bet kol tai darau, nepaliauju stebėtis ir dėkoju visiems už naujosios ir senosios knygos sėkmes.
7. Svarbiausia, nepamiršti pasakyti ačiū ir padėkoti už įvairias malones – Dangui ir žmonėms… Ačiū Jums, mielieji, kurie skaitote, ačiū mano visiems šventiniu metu sutiktiems žmonėms ir draugams, ačiū mano šeimai, kuri nepaliauja manimi rūpintis.
O apie maistą, tai bent jau man, po visų tų puotų ,norisi aštriai ir šiltai, taigi verdu sriubą, va šita, su kopūstais ir pomidorais labai puikiai tinka.
Sveikinam sėkmingai sugrįžus namo. Pas mus šiuo metu dangus vėl, lyg prakiuręs pila baltąjį džiaugsmą 🙂
Su sese esam nemenkos Jūsų gerbėjos, todėl kai per Kalėdas keitėmės dovanomis, viena iš kitos gavome antrąją Jūsų knygą 🙂 Dabar kaip išprotėjus visur ją tasau, vis skaitinėju, planuoju ką ir kada gaminti, viskas atrodo labai gardžiai.
Gerų ir kūribingų artėjančių 2011, nekantriai lauksime trečiosios knygos, sėkmės!
Aciu dievui mano kelione is LT i UK ir atgal buvo be jokiu niuansu, o atgal ypac greitai praejo laikas, nes visos keliones metu galejau megautis puikiaja Beatos knyga, kuria atnese Kaledu senelis . Aciu, Beata uz sita kurini.Dabar jau dvi Tavo knygos puikuojasi mano knygu lentynje. Ir ta Uzkalnio knyga labai sudomino…jei jau sakai, kad patiko tai tavim negalima abejoti :))))
Ačiū Beata už išleistą antrąją knygą, kurią radau Kalėdų rytą po eglute. Smagu smagu 🙂
Neapmėtykit pomidorais, bet… kai kuriose nuotraukose Beatut, atrodėt, pavargusi. Pagal Jūsų blog’o įrašus ir kitus viešus Jūsų kulinarinio gyvenimo stebėjimus galima sakyti, jog neveltui taip man pasirodė. Juk metai labai trumpi ir intensyvūs. Ir kodėl? Todėl, kad mes, kulinarai-skaitytojai, norėjom naujos knygos 🙂
Sėkmės ir fizinių bei dvasinių atostogų, kiek tai įmanoma bėgant kulinariniu keliu 🙂
Ačiū, Beata, Tau už tai, kad esi!
Negaliu sakyti, kad esu visų Tavo patiekalų išbandytoja, bet pasirenku gana paprastus ir nenusiviliu – man kad tik mažiau laiko sukiotis virtuvėj 🙂 Be to, vaikai jau tokie yra – tik pabandyk ką įmantresnio suregzti, tai ir sėdi prie stalo rūškanais veidais klausinėdami – o kas čia??? Tai va, puiku, kad Tavo receptų archyve yra ne tik aukštoji kulinarija bei konditerija :)))
Tačiau labiausiai ačiū už tai, kad štai jau pora, o gal ir daugiau metų Tavo straipsneliai, žinutės, pastebėjimai mane veikia kaip antidepresantas, kaip geras spyris ką nors veikti, suktis po namus, ko nors norėti daugiau, nei turi, ir ką nors daryti tam, kad turėtum 🙂 Na ne viskas taip jau blogai man, čia gal per daug hiperbolizavau viską, bet faktas tas, kad kai tik nekokia nuotaika, kai viskas atsibosta, lendu į internetą ir skaitau Tave – patikėk, padeda :). Nuo šių Kalėdų jau galėsiu atsiversti ir Tavo knygą, kurią radau po egle (žinoma, prieš tai reikėjo Kalėdų seneliui pasufleruoti), ir ką nors labai skanaus pagaminsiu – tiesiog šiaip, savo malonumui.
O knyga padėta labai garbingoj vietoj, viršeliu į priekį, kad visuomet pažvelgusi į tavo visa šildančią šypseną, neabejočiau, jog gyvenimas yra gražus!
Laba diena,
noriu padekoti uz knyga, kuria taip pat gavau dovanu. Ir dar su autografu!Jus, Beata, saunuole, o Jusu vaikai labai grazus(nors manau velniuku pavalge). Jums ir Jusu seimai geru, sekmingu ir linksmu 2011m.
Jaučiuosi labai pagerbtas ir nuolankiai bei nuoširdžiai dėkoju už šią garbę būti paminėtam Jūsų, gerbiama Beata. Pasijutau kažkaip labai jau išskirtiniu dabar, nors ir nesu vertas 🙂 Dėkui Tamstai, gerbiamoji, dar kartą 🙂