Rudenį pažaliavau iš pavydo išgirdusi, kad kažkas varo į Niujorką savaitgaliui. Tai kas jau čia nepažaliuotų, nes skamba tikrai kaip ištrauka iš filmo. Ir va – visai netrukus ir man atsirado galimybė. Tai jos tikrai neketinau praleisti, juolab, kad visada sakau: gyvenimą ir gimtadienius reikia ŠVĘSTI.
Niujorkas buvo pirmasis tikras didelis užsienio miestas, aplankytas mano gyvenime, kai po pirmojo kurso skridom į “Work and Travel”. Tada man buvo 19 metų. Paskutinį kartą Niujorke buvau, kai pristatinėjau savo knygą “Taste Lithuania”. Ir įvyko sutapimas: dabar ši knyga perleista ir vėl aš atvykau į NYC.
Kad ir kaip baisingai skambėtų (nes kiek čia galima skraidyti), bet NYC tikrai labai geras ilgojo savaitgalio pasirinkimas. Man keturių naktų buvo užtektinai. Nes čia tikrai tokia brangesnė vietelė… Ir dar visur turi palikt arbatpinigių – nesvarbu, ar pirkai bananą, ar kavos puodelį.
Niujorkas yra tokia greičio ir įspūdžių bomba! “Tu, Beata, kaip viesulas tam Niujorke”, – sakė man draugė. 😁 Aha, tikrai programa buvo MAX! Bet jei skrendi tik keturiom naktim, tai norisi maksimaliai tą laiką išnaudoti.
Sinatra dainuoja toj dainoj apie Niujorką: Start spreading the news!!! Tai tą ir darau. Čia sudedu savo Niujorko patyrimus į vieną lapą, kad ir pati turėčiau kada žvilgtelėti, kai reikės.
- Tikrai įmanoma skristi savaitgaliui. Pirmyn truputį nepamiegi – man iš viso lėktuvas visada yra poilsis, nes šiaip TV žiūrėjimui nelabai atrandu vietos kasdienybėje, tai pažiūrėjau filmų. Ir, dėmesio, jetlagas nors yra… bet vakarais jau 22.30 galima eiti ramiai miegoti, o atsikėlus penktą ryto pradėti dieną. Labai patogus ir greitas skrydis per Kopenhagą į Newark oro uostą. Taksi nuo šio oro uosto iki centro kainuoja apie 100 dolerių. Aš visada naudojau “Lyft” programėlę: tarifas brangesnis nei Lietuvoje, bet gi čia Niujorkas. Ir dar VISUR VISUR reikia būti pasiruošus palikti nuo 15 proc. arbatpinigių. Taigi pigu nebus.
- NYC yra vienas iš pirmųjų turistinio bėgimo išbandymo vietų. Pirmą kartą Vašingtone išbėgom su sese ryte pabėgiot mieste ir pavadinom “turistinis bėgimas”. Tai LABAI LABAI rekomenduoju šitą dalyką. Manau, reikės tam skirti atskirą blogo įrašą. Man tai TOKS MALONUMAS. Pamatyti miestą, kai jis dar truputį miega. Sportas yra jėga, judesys yra gyvenimas ir aš jau daugiau neišsiplėsiu.
- Pirmą kartą artimiau susipažinau su Bruklinu, nes ten ir gyvenome. Nežinau, ar rekomenduoti Bruklino “Moxy” viešbutį – nieko ten ypatingo ir kainos DIDELIAUSIOS. Gal rasite geresnių vietų apsistoti. Bet faktas, kad pigių viešbučių Niujorke nėra. O gyvenimas Brukline man leido pamatyt tokį truputį labiau hipsterišką ir dar ir lietuvišką Brukliną. Labai jaukus ir naujai išvystytas yra “Domino” parkas – jis ten, kur buvo “Domino” cukraus fabrikas. Fun fact ten daug lietuviškumo, nes lyg ir vienas pagrindinių komplekso/ žemės savininkų yra lietuvis, ir lietuvių labai daug po karo ir tarpukariu dirbo būtent šiame fabrike ir tame rajone, kur buvo cukraus fabrikas. Ten beje netoli ir lietuvių bažnyčia http://www.nyapreiskimo.com/ Man visada gera pamatyti koplystulpį.
4. Kartais, kai bėgioju kur nors savo turistinį bėgimą, tai būnu visai viena. Tai NYC tikrai daug bėgiotojų. Bet, manau, jie šiaip sportuoja haha tai nesijaučiau vieniša.
5. Dar apie Brukliną. Ten gyvena mano draugas Deivis. Šventėm jo gimtadienį ir jis nusivedė mus į du labai cool restoranus, kurie tikrai verti apsilankymo. Pirmasisi – šimto metų senumo vaistinė, paversta į itališką restoraną. Mano draugė Vilma, kuri yra vyno ekspertė, palaimino ir pagyrė vynų sąrašą. O aš pirmą kartą gyvenime užsisakiau gnocchi restorane – buvo su krevetėmis, ir iki šiol dar jaučiu tą skoni. https://www.locandany.com/
Antrasis restoranas dar geresnis maisto prasme: toks tikrai ne prabangus, o naujabangis, atidarytas jaunų žmonių, kurie pradėjo savo gastro karjerą tiesiog ruošdami pop-up vakarienes. Viskas buvo pasakiškai skanu ir tikrai taip lengva – aplinka be pretenzijos. Ačiū, Deivi, tu žinai geriausias vietas. https://www.winonasbk.com/
6. Dabar jau varom į Manheteną. Kaip čia aprėpt šitą salą, nežinau. Man akis atvėrė draugės Ilmos ir Niujorko naujakurės ekskursija po kai kurias Chelsea rajono meno galerijas – jas visas apeiti nėra įmanoma. Jų keliuos kvadratiniuose kilometruose yra gal 300. Aš tikrai be palydos nebūčiau atradus, tad jei neturi draugų, kurie pavedžiotų, reikia daryt namų darbus kur nueit. Bet šiaip vaikštinėti po jas – tokia terapija. Menas yra ir multi milijoninis verslas. Modernus menas – tai dušas smegenims, kad pagalvotum ir pamatytum kitaip. “Dia” galerijoj argentinietės menininkės Delcy Morelos žemės instaliacija atėmė man žadą….Ta prasme visiškai pribloškė. Ji bus tik iki 2024 m. liepos, tai jei pavyks, tikrai verta pamatyti, o, svarbiausia, pajusti žemės ir šiaudų energiją. https://www.diaart.org/exhibition/exhibitions-projects/delcy-morelos-el-abrazo-exhibition
7. Šiaip dar Chelsea reikia prasieiti ir Highline. Kažkada ten buvo traukinių linija, o dabar – parkas. Labai gražu ir kitaip, labai Niujorkas. Na ir restoranas, kuris vėl ne mano atrastas, bet ten buvo pasakiškai skanu. Ir tikrai matėm ten visokių prašmatnių gražių niujorkiečių: https://www.cucinaalba.com/
8. Man labai ryškus ir nerealus NYC patyrimas buvo pasivažinėjimas dviračiu. Už tai turiu dėkoti draugei Rūtai. Jos vyras – Lietuvos ambasadorius prie JT Rytis Paulauskas yra ne tik tikras ambasadorius, kuris labai myli savo darbą, bet ir meno mylėtojas, o Niujorke tikrai šalį pristatyti labai tinkama su menininkais. Tai Lietuvos atstovybėje Niujorke – visa Lietuvos menininkų paroda. O va Rūta, ten jau trečius metus gyvenanti, prisijaukino Niujorką kaip vietinė – rauna gatvėm su dviračiu. Ar nebijojau elektrinio dviračio, manęs klausė. Nebijojau, nes o ko čia bijot??? Nesu niekada tokiu važiavusi, tai pasirodė sunkus, bet greitas. Bet tikrai verta pasiimt dviratį ir pasivažinėt – Niujorke gatvėse padarytos atskiros linijos dviračiams. Ir į kalną su elektriniu labai lengva mint, nors ten ir tų kalnų nelabai yra….tik programėlę iš anksto atsisiųsti reikia. “CITI Bike NYC” vadinasi.
9. Rūta man parodė ir dar labai tokia prabangią ir ne visiems matomą Niujorko pusę… Nusivedė į privatų ponių – moterų klubą pietų. https://www.colonyclub.org/ Tai ten pamatai, kaip atrodo labai turtingų ponių gyvenimas. Mes nieko panašaus nesam girdėję. Klubui – šimtas metų. Sukurtas moterims, narystė brangi, patekti labai sunku. Ten – nuo sporto klubo iki prabangių salių, viešbutis, biblioteka, terasa, net sunku papasakoti. Džiaugiuos, kad galėjau pamatyti ir pabendrauti su labai maloniomis ir išsilavinusiomis Rūtos draugėmis – vyresnėmis poniomis, kurios yra ilgametės šio klubo narės. Mes labai skaniai papietavome. Ten buvo visokių salotų ir patiekalų bufetas, o jau desertai ….ai, gal neminėsiu. Klube negalima fotografuotis ir jau tikrai ten ne pasimaivymo vieta. Bet aš truputį sau atsiminimui pasifotkinau. Ir padovanojau savo knygą “Taste Lithuania” vienai Rūtos draugei.
10. Dar vienas mano draugas, vardu Marius, su kuriuo susitikau Niujorke, rekomendavo labai skanų ir nesudėtingą ir tikrai nebrangų restoraną “Tim HO wan” https://timhowanusa.com/ Ten ėjom valgyti dim sum – tokių garintų į koldūnėlius panašių kiniškų patiekaliukų. Oi, kaip buvo skanu….Lietuvoje dim sumų neturim, tai visada tokia šventė jų pavalgyt.
11. Negaliu nepaminėti ir nerealaus turgaus – Union Square market. Ten buvau šeštadienį – tiesiog grožis! Salotos tokios pat gražios kaip Lietuvoje. Braškės ir gėlės, sūriai vietiniai ir daigai, sodinukai ir samanė, sausainiai ir duona. Žodžiu, tiesiog NUOSTABU. Labai labai būtina užsukti ir jis veikia ne kasdien, bet tris kartus per savaitę.
https://www.grownyc.org/greenmarket/manhattan-union-square-m
12. Dar viena VIETA, kuri man visiškai NUROVĖ STOGĄ ir gerai, kad turėjau skubėti į susitikimą su draugais: yra toks knygynas, kur visos knygos yra apie maistą, gastronomiją ir gėrimus. Jau, matau, gulite ant grindų. O man ten įėjus pradėjo širdis dvigubai greičiau plakti. Ir kai pradedi tas knygas vartyti, tai tikrai… tenka primint sau kvėpuoti. Va čia tai pasaulio įvairovė. Žodžiu, viskas, kas išleista pasaulyje šia tema turbūt yra ten. Aš vieną knygą nusipirkau https://www.kitchenartsandletters.com/ ir tikiuosi, kad greitai čia bus ir mano nuostabioji knyga “Taste Lithuania”. Tikrai tikrai rekomenduoju pamatyti šį knygyną…
13. Ir dar rekomendacijos bei patyrimai iš nuostabiosios Lietuvos kultūros Atašė Gražinos Michnevičiutės. Ji jau ten šeštus metus, tai galėtų apie Niujorką ir jo maistą knygą parašyti (tikiuosi, parašys, nes jau pradėjo). Gražina mane pietų norėjo nusivesti į labai šaunią vietą muziejuje “Morgan library and museum” https://www.themorgan.org/campus/morgan-cafe ir tada dar man parodė Niujorko pagrindinę biblioteką, kur tik įėjus ant grindų yra paminėta Lietuva. Va taip.
14. Ir pabaigai dar dvi vietelės, nes jau ir man galva apsisuko. Labai norėjau aplankyti legendinę “Katz Deli”. Tikrai labiau legendinės Niujorke nėra. Žydų įkurta 1888 m. ir dabar eilės stovi paragauti legendinio pastrami. Mes ėjom 9 val. ryte sekmadienį tai eilių nebuvo. Sumuštinis kainuoja 28 dolerius ir jo neįmanoma viso suvalgyt vienam. Man nepavyko. Gal jums pavyks, bet rekomenduočiau užsisakyt vieną per pusę. Mes paėmėm po vieną: Tomas – Reubeną, aš – Pastrami. Tai parsivežėm į Europą ha ha ha , nes tą dieną vakare jau skridom namo. Aš dar vieną vietą aplankiau, nes kaip čia gyvensi Bruklyne ir neparagausi Bruklino picos – ypač kai pati esu “Brooklyn brothers” bendrasavininkė. Čia jau reikėjo palaukti eilėje – visi stovėjom gražiai lietuje :))), bet ko nepadarysi dėl geros picos. Ir ji buvo tikrai gera. https://www.lindustriebk.com
Pabaigai. Niujorkas tikrai yra miestas, kurį verta pamatyti nors kartą gyvenime, o gal ir ne… Nes kiekvienam yra savo niujorkas ir savi dalykai yra svarbūs ir geri. Nebūtina vaikytis ir daryti to, ką daro kiti, kartais ir į Marijampolę išvažiuoti yra didžiulis patyrimas. Svarbiausia yra tiesiog atsiverti pasauliui ir patirtims, nes tai tikrai praveria vidines langines. Aš dažnai jaučiuos truputi savo ratuke – studija, namai, vaikai, kriauklė, indaplovė užsibuvus, tai praplėst horizontus visada sveika.
