Truputį užvėlavęs, bet dar gal kam nors nematytas ir nesibaigiančio aktualumo įrašas kovo mėnesio „Laimoje”. Linkiu gero skaitymo. Beata.
„Žinot, mielieji, į dienos pabaigą aš būnu apsirengęs visą restorano meniu”, – neseniai pasakė vienas žinomas šefas, gamindamas firminę sriubą, apsiliejęs aliejumi. Kai tik pradėjau savo mokslus kulinarijos mokykloje, direktorė su pasididžiavimu paskelbė: „Mūsų studentai yra tiesiog graibstyte graibstomi, nes neretai, jiems baigus darbą, virtuvės būna švaresnės nei jį pradėjus. Tvarkingas metodiškas požiūris į maisto gaminimą rodo, kad ir virėjo galvoje viskas tvarkingai sudėliota ir jis žino, ką daro.”
Patikėkite: kur jau kur, bet virtuvėje chaoso netrūksta. Aš pati esu gana nebloga terlė ir mano prijuostė išlieka švari lygiai tris minutes, o viena virimo sesija garantuoja, kad bus sunaudoti beveik visi virtuviniai rankšluoščiai. Bent jau taip būdavo anksčiau. Galėčiau jums papasakoti apie audras virtuvėse, kai buvo fotogtafuojamos abi mano knygos. Seniai aišku, kad jei ne sesuo, kuri yra geriausia tvarkos palaikytoja, ir ne draugės, kurios su malonumu puola plauti indų, tikrai nebūtų buvę jokių knygų. Seniai būčiau buvus užspausta stirtos indų ir paskendusi krūvoje mazgočių. O jei rimtai, tai į higieną virtuvėje aš žiūriu gana atidžiai ir, dideliam savo džiaugsmui, keičiuosi. Ne paslaptis, kodėl. Tikrai, mokykloje mums kalama į galvą rankas plauti ir plauti, ir plauti, o jei buvo liečiamasi prie žalios vištienos, stalas turi būti vos ne su dantų šepetėliu nušveistas ir dezinfekuotas. Gal anglai ir truputį perspaudžia dėl tų pavojų sveikatai, bet turiu pripažinti, kad nevalos virtuvėje iš karto plika akimi matosi. Todėl kartą man plaukai pietsu atsistojo, kai TV įžymybė vieną akimirką terliojosi su žalia mėsa, o kitą jau stvėrė už keptuvės rankenos… ir niekuomet nepamiršiu, kaip viena mokytoja dar pačioje mokslų pradžioje, pamačius studentę taip pasielgus, užbliovė tokiu balsu, kad buvo girdėti abiejose sporto salės dydžio virtuvėse. Vargšė mano kursiokė iki šiol nepamiršta tos traumos, nepamirštu ir aš… Juokas juokais, o mano namuose prieš keletą metų Kalėdų išvakarėse įvyko tikrų tikriausias buitinis konfliktas, nes vyrui nuolat vaidenasi, kad aš, palietusi paukštieną, paskui čiupinėju čiaupus, šaldytuvus ir keptuves. Na, gal ir griebiau tomis pačiomis rankomis tuo metu už keptuvės rankenos, kaip ta matyta TV vedėja, bet juk nebūtinai mane taip užsipulti. Turiu pasakyti, kad neišlaikiau ir mečiau daiktą sutuoktinio pusėn. Gerai, kad ne kirvį… bet dėl šventos ramybės, taikos ir sveikatos, rankas plaunu nuolat ir atidžiai, ypač, jei virtuvėje – žalia višta.
Taigi, kaip dabar su šita gražuole elgiuosi? Visų pirma, laikau ją tik apatinėje lentynoje, kad, neduok Dieve, ji man nepritaškytų visokių savo skysčių į dešras, sūrius ir kumpius, o kai rankas plaunu tikrai kaskart, kai prisiliečiu. Nes toj vištoj knibždėte knibžda dalykų, kurie labai mėgsta veistis ir, jeigu aukšta temperatūra nenutvosi, gali pasidauginti ir visokių negerumų prikrėsti. Todėl darykite kaip aš: plaukite rankas ir nepykite ant bandančių pamokyti, t.y. nesvieskite jų link pirmo pasitaikiusio daikto. Jei manimi netikite, štai naujausios žinios iš Amerikos: bakterijų, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu, aptinkama beveik visoje vištienoje; net ir vienas lašas, nuo žalios vištos nulašėjęs nat jūsų maisto, gali jį sukelti. Bet nesigąsdinkite. Aš nepriklausau tų išsigandėlių, kuriems kieviename šaukšte vaidenasi pavojai – nitratai, tarša, nuodai ir blogis – stovyklai. Aš tik sakau: plaukite rankas. Kitas dalykas yra tinkamai iškepta višta. Ne perkepta ir netekusi paskutinio drėgmės lašo, o tinkamai iškepta. Man nėra nieko baisiau, kai per kokį nors pasibuvimą prie laužo, kas nors pasiūlo vištų šlaunelių. Odelė apskrudusi iki juodumo, bet mėda aplink kaulą gražiai rožinė – neiškepusi. Net neabejoju, kad visi esame sutikę nevykusių kepėjų, kuriems mat žarijos per kaitrios… Žinote, blogam šokėjui… Turiu pasakyti, kad mano mėgstamiausias ant grotelių paruoštas vištienos kepsnys yra vištų šlaunelės, tik aš, jei turiu ūpo ir nepasitikiu kepėju, šlaunelių kaulus išimu. Tuomet vienodai ir greičiau iškepa, ir nėra pavojaus valgyti pusiau žalią mėsą. Sėkmingo sezono atidarymo. Ir jokios pusžalės vištos…
Nu vat nežinau iš kur pas mane, bet … turiu įproti pastoviai plauti rankas virtuvėje, ko pasekoje aišku sunaudoju tuziną rankšluoščių. Bet man taip smagiau ir paskui nereikia šveist spintelių ir kitų paviršių, nes juos liečiau nešvariomis rankomis 😉 Apskritai švara ir tvarka virtuvėje – dvi sv arbios draugės, nes jei jų nebus – maisto ruoša man taptų kančia.
Kaip gaila, kad rodos visi kaip pamišę sterilizuoja aplinkinį pasaulį, o ne rūpinasi savo organizmu, kad jam būtų nusispjaut į visokius niekus mikrobus….
Norėčiau pažiūrėt kaipgi Čili ten kas rankas plauna hahaha…bent jau Čili Kinijoje tai nemačiau, kad tie kiniečiai taip darytų 😀 ir rodos nieko….nenumiriau dar nei karto…va, pačiupinėt galit hahaha 😉
O man mama sake, kad visokios pabaisos bakterijos, jei kur lieka nuo vistos (jei lieka kur…ant stalvirsio ar pjaustymo lentos) zuva kai pavirsiai nudziuva. Tiesiog nudziuva.