Bandau suskaičiuoti, kiek gi čia tų kilometrų nuvažiavau: Vilnius – Kėdainiai – Kaunas – Klaipėda – Šiauliai – Panevėžys (140+50+250+160+70+140). O kiek gėlių gavau… Ir turiu pasidžiaugti, kad visos sėkmingai atlaikė kelionę ir dabar sau džiugins Bronę, nes aš į Londoną nesiryžau jų vežtis. Ačiū, visada malonu gauti gėlių, tik, be abejonės, jos yra neprivalomos. Ir gėlės malonu, bet dar labiau besišypsantys veidai. Pastebėjau, kad visuose susitikimuose būna vienas ar du, ar keletas žmonių, kurie labai atidžiai klausosi ir man šypsosi bei linksi galva, ir man tai padeda… Pirmam susitikime, Kėdainiuose, gavau net sausainių, ir ne šiaip sausainių iškeptų, bet dar ir etiketė išsiuvinėta Beatai. Moksleivė Raminta, man įteikusi šią dovaną, nuoširdžiai pasakė, kad čia su meile viskas… ir dar vardą mano išsiuvinėjo ant mažutės etiketės. Štai jums idėja artėjančioms Kalėdoms. Tokie stikliniai indai visada visada visada buityje praverčia, ir man jų niekada negana, nes puikiau nei bet kas kitas tinka sudėti visokiems  biriems produktams. Taigi, labai puiki puikiausia dovana. Raminta netgi atsiuntė receptą, kuriuo su malonumu dalinuosi su jumis.

Man netgi pagrojo smuiku, mergaitė Klaipėdoje

Ačiū už visas dovanas, o jų, žinokite, visada sulaukiu: dar sausainių, rankų darbo muilo, auskarų. Bet, mielieji, man jau vien pasimatyti ir pasirašyti yra dovana. Tikrai smagi dovana. Klausia visi, ar nepavargau, ar neišalkus, ar noriu kavos? Labiausiai nugeibus, man rodos, buvau Panevėžyje… Bet kai tik pradedu kalbėti ir pamatau būrį žmonių, iš karto mygtukas kažkoks įsijungia…

Dažniausiai man užduodamų klausimų trejetukas būtų toks:

1. Kaip išlaikote figūrą??? Cha cha cha cha – visuomet malonu išgirsti, bet turbūt kai kas mano, kad turėčiau būti įridenama į knygyną… Na, jei aš būčiau peršviečiama kaip pliauskelė, bet dabar… Tiesa, šio turnė metu vieną kartą valgiau taip puikiai, kad norėčiau tą restoraną ir jo virėjus bei padavėjus neštis su savim… O vieną kartą teko papietauti skubomis ir taip blogai, kad nemalonus jausmas apima vien tik pagalvojus apie tą restoraną… jei tai galima vadinti restoranu. Jį gelbėjo tik malonus personalas. Ir iš tiesų, aš tame tinkliniame restorane nematau žmonių, kurie ten dirba, kaltės, kad maistas yra toks baisiai tragiškas. Arba tiesiog man pasitaikė labai blogas… bet čia jau visos struktūros, kuri nuleidus ir iškerojus. Daugiau, net jei ir mirsiu iš bado, ten neisiu, net jei tai būtų paskutinė vieta Žemėje, ten yra viskas viskas blogai. Aišku, išskyrus žmones, kurie ten dirba.
2. Kitas klausimas – kas viską suvalgo?? Kalbant apie knygų ruošimą, tai, aišku, suvalgo kaimynai, draugai ir artimieji, o TV laidoje, tai neturime nei pusės problemos, nes dar ir pusiau alkani dirbame…
3. Kokia bus kita knyga???? Kol kas dar nesakysiu, o galbūt laikas būtų pasisakyti? Juk nuo manęs niekas nevogs jokios idėjos? Kaip manote? Nes sugalvojau dar pavasarį… Kaip manote??? Man patinka atvirumas visur, ir manau, kad tai gali daug, bet šiokia tokia paslaptis yra visai neblogai…

Taigi, skanių jums sausainių, kurie man tikrai pabai patiko. Ir dar kartą ačiū, man be galo malonu matyti tikrus žmones, kurie džiaugiasi, skaito ir kurie gyvena su mano receptais.