Kol oras dar nekviečia pasivaikščioti į Trakus ir užsukti kibinų bei sultinio pietums, kviečiu namuose išbandyti puikų ispanišką-portugališką pyragą – empanadą.
Empanados giminystės medis
Empanada giminiuojasi ir su čeburekais, ir su kibinais, ir su kornvalietiškais pyragėliais, kurių receptus užrašiau savo Kepinių knygoje. Visų jų esmė yra panaši: tešlos kiautas, o viduje – įdaras. Empanada yra kildinama iš Portugalijos ir Ispanijos, vėliau ji kolonijiniais keliais paplito visoje Lotynų Amerikoje. Empanadų būna įvairių formų ir dydžių, užpildytų skirtingais įdarais: nuo mažų aliejuje virtų pyragėlių iki didelių padėklo dydžio pyragų.
Ispaniško skonio paslaptys
Šį receptą sužinojau mokydamasi kulinarijos mokykloje, apie ispaniškąją pasakojo šefė ir daugelio knygų autorė Jenny Chandler. Įdaras sodrus ir spalvingas, ispaniškų skonių kupinas. Jame daug paprikų, svogūnų su konservuotu tunu. Tiesa, tešla mielinė, bet su kukurūzų kruopų polenta, todėl yra trapesnė, biresnė ir ne tokia elastinga, galutinis rezultatas truputį primena pikantišką sausainį.
Šis patiekalas sotus ir neįprastas bei labai patogus transportuoti.
