Aš jau sakiau, kaip svarbu geras padrąsinimas. Ar atsimenate mano nutikimą su pasaulinio garso žvaigžde Jenson Button? Jei nežinot, kas jis toks, tai primenu, kad Formulės-1 vairuotojas, o kadangi mano šeimos vyrai baisiai pamėgę šitą pramogą, tai aš jau tikrai jį žinau. Jei ne draugės Dianos nuožmus drąsinimas, tai tikrai nebūčiau išdrįsus. Jų padrąsinimas yra labai svarbus. O va iš tolo stebėti ir matyti gerus pavyzdžius bei juos pritaikyti sau yra pats geriausias būdas įkvėpti save naujiems žygiams. Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad jei gali kitas, tai gali ir tu, gali kiekvienas ir kiekviena. Stebuklų yra, bet yra ir kruopštus darbas, atsidavimas, entuziazmas ir gera energija.
Kaip žinia, man idėjų netrūksta, kažkada pagalvojau, kad gal būtų metas įvykti kokiai nors konferencijai moterims. Aš pati esu didelė moterų fanė, niekaip nepaliauju stebėtis moteriška magiška galybe (paskaitykite „Bėgančios su vilkais“, jei netikit), ir šiaip mane supa tiek daug super moterų, kad net sugalvojau tokį terminą BOB POWER.
Savaime suprantama, kad kai beveik prieš metus gavau pasiūlymą sudalyvauti konferencijoje „Veikli“, net nesvarstydama atsakiau – taip.
Tiesa, man reikėjo pagalvoti, apie ką gi aš kalbėsiu. Ten dabar surinktas tikrai labai įdomus moterų spektras ir turiu pasakyti, kad kiekvieną pranešimą ir kalbą norėčiau išklausyti (konferencija vyks dvi dienas). Konferencijos ir visų pranešimų esmė yra moters galybė ir kaip ją įgyvendinti bei pasiekti pilnavertį laimingą gyvenimą. Nesupraskite manęs klaidingai, aš nemanau, kad aukštos pareigos ir didelis atlyginimas yra tai, ko visoms reikia. Aš kalbu apie vidinę laimę ir savęs išpildymą.
Savo temą suformulavau taip: Įkvėpimas ir intuicija – svarbiausi ingredientai ir virtuvėje, ir versle. Mano vidinis balsas mane visada nuvesdavo ir dabar veda ta linkme, kuri man yra palankiausia, taigi, pamaniau, papasakosiu apie visus tuos vidinius pajautimus. Lygiai taip pat, kaip aš galiu gaminti nieko nesverdama ir įberti druskos neragaudama tiek, kiek reikia, taip ir gyvenime priimant sprendimus intuicija yra lygiai tokia pat svarbi. Prieš pradėdama rašyti pranešimo kalbą, norėčiau paprašyti jūsų pagalbos ir įžvalgų – gal galėtumėte išsakyti, ką jums būtų įdomu išgirsti mano pranešime?
Tiesą sakant, dabar pradėjau labai jaudintis, ir tikrai turėsiu kuo greičiau imtis šio darbo. Taigi, mielosios, pasidalinkite savo įžvalgomis ir klausimais. Aš prižadu trims įsimintiniausiems atsakymams dovanų (gražiąją, nuostabiąją savo užrašų knygutę, kurią jau trečią rašau, kad ir jūs galėtumėt užsirašyti svarbiausius dalykus).
Mielosios, klausimai tokie: kas jums yra intuicija? Kaip ją apčiuopiate? Ar dažnai vadovaujatės? Ar lavinate?
O kitas klausimas, tai tiesiog jūs pasakykite, ką norėtumėte sužinoti apie mane? Ką aš galėčiau papasakoti ir išdėstyti pranešime?
Dėkinga visada.
Asmeniskai man, intuicija yra pats trumpiausias kelias i pacius geriausius sprendimus! Dirbdama maisto pramoneje, kaip proceso technologe, suprantu ka reiskia pasikliauti savo intuicija, kuri kaip niekas kitas, niekada nenuvilia na o jei taip nutinka – mokausi is savo klaidu ir ja toliau lavinu! Intuicija, kaip ir skrandis – veikia akimirksniu. Svarbiausia surasti ta “kabliuka”, kuris pazadintu mumyse gludinti kureja, kuris prasiskvelbtu pro niekus ir visus beprasmybes rukus ir sakytu mums tik tiesa ir tiktai tiesa.
Beata, o Jus esate labai kuribinga asmenybe, tiesiog nenustokite jausti, uzuosti, matyti, girdeti ir aisku pasikliauti Jusu pacios intuicija bei atrasti vis idomesniu kibirksteliu, kurios Jus ikveptu placiajame horizonte.
Linkiu Jums paciu sekmingiausiu ir originaliausiu kurybiniu minciu bei tarp visu isoriniu triuksmu atpazinti vidini balsa!
Laba diena, miela Beata,
Intuicija man yra tai, ko negali niekas patarti, nuginčyti, perduoti kitam… Tu JAUTI ir DARAI taip, kaip TIK tau atrodo geriausia, kažkokia beprotiška jėga varo į priekį, kuri neabejotinai eina iš žmogaus vidaus. Intuicija yra be galo individualu, todėl kartais gali būti nesuprastas aplinkinių, bet visiškai ramus ir teisingas prieš save – ELGIUOSI TAIP, kaip MAN atrodo geriausia. Jeigu intuicija nepaveda, džiaugiesi, kad klausei savęs, savo vidinio balso, jautiesi nugalėtojas. Tuomet gali drąsiai stovėti pakelta galva prieš kitus, kartais jautiesi net šiek tiek pranašesnis už kitus… Taigi galima drąsiai teigti, jog intuicija pamatuojama sėkme – priimti tinkamu laiku teisingi sprendimai veda teisingu keliu. Nežinau, ar yra visiems vienodų veiksmingų intuicijos gerinimo būdų, kiekvienas manau turi savo receptą, bet manau šis jausmas eina iš vidaus, pasąmonės. Netgi sapnai, kartais mums duoda daug ženklų, kuriuos ne visada perskaitome… Taigi galbūt intuicija laviname tada, kai vadovaujamės ja, neignoruojame savo vidinio balso, o einame jo vedini, be baimės, o su pasitikėjimu savimi, savo idėja.
Miela Beata, savo pranešime galite pasidalinti savo patirtimi, kaip viską spėti, kaip būti gera mama, gera žmona: nuo kasdienybės planavimo iki didelių tikslų vykdymo. Kas šiuolaikiniai moteriai padeda nepavargti nuo kasdienybės? Iš kur semtis įkvėpimo? Gal Jūs pati turite savo idealų, kuriais žavitės?
Ačiū ir sėkmės konferencijoje 🙂
Laba diena, Beata,
tema labai gera. Pagrindiniai virtuvės ingredientai yra druska ir cukrus. Taip ir veikloje bei gyvenime – įkvėpimas ir intuicija. Bet mes esame žmonės, turime savo ratą žmonių ir kai ką nors ruošiamės daryti, nes tai sako intuicija, kad bus liux, ar visada visi artimi, kurie pirmi sužino apie idėją, Jus palaiko ir katutes ploja. Kaip įveikti tas šalutines pesimistines nuotaikas? Ar tiesiog daryti savo ir viskas, nes yra įkvėpimas? Nes vis tiek kamuoja mintis, o jeigu ištikro nepasiseks….
Geros Jums dienos ir energijos rengiant pranešimą!
Sveiki Beata,
Mes būsim iš tų,kurios klausysis Jūsų pranešimo:) Tiesiog įdomi Jūsų gyvenimo patirtis, patarimai moterims, betarpiškas kaip visada bendravimas. Sėkmės ir susitiksim konferencijoj!!!
Intuicija – tai moters gyvenimo vedlys. Kodėl moters, nes vyrai dažniausiai mąsto racionaliai, viską apgalvodami į priekį. Nors nesakau, kad moteris neapgalvoja į priekį detalių, tačiau dažniausiai kasdieniniame gyvenime veikia vedama intuicijos, nuojautos. Galbūt intuicija – tai neapgalvotas poelgis, tačiau ir neapgalvoti poelgiai nuveda sėkmės link 🙂
Nebijokime jausti intuicija ir ja vadovautis 🙂
Miela Beata, jūs visada galite papasakoti apie save, kažkokį savo gyvenimo tarpsnį, kuris nuvedė sėkmės link. Tai nebūtinai turi būti jūsų sėkmingas verslas, galbūt buvo ir mažų sėkmių, kurios turėjo įtakos jūsų šiandienai, tuo kuo esate dabar. Žmonėms patinka klausyti sėkmingų istorijų, nes jos turi prasmę jums, o klausančiam suteiks įkvėpimo.
Sveiki
Svarbiausia gyvenime atrasti ir pažinti save. Svarbu nebijoti būti savimi bei nuolat tobulinti savo intuiciją. Tik ji vienintelė padiktuoja mums atsakymus į visus klausimus bei pakužda kuriuo keliu eiti.
Svarbu atmesti visuomenės nuomonę ir tikėti savimi !!! :))) Laimingas žmogus tas, kuris realizuoja savo talentus. Svarbu klausytis širdies balso, o jis niekada nemeluoja. Asmenybė su muzikiniu talentu niekada nebus laiminga su teisininko diplomu. Galbūt dėl to tiek nelaimingų žmonių aplink.
Svarbiausia atrasti savo talentus, mylėti save, o tada pinigai ir patys ateis 🙂 Kiekvienam iš mūsų savas kelias į laimę.
Labai svarbu užsirašyti savo tikslus, siekius ir svajones. Po truputį, po truputį pradėjau gauti atsakymus į sau rūpimus klausimus. Verta laukti…. nes ta dvasinė harmonija ir vidinė laimė pats svarbiausias dalykas gyvenime !!! o tada jau viskas kitkas natūraliai ateis.
Kiekvieną kartą kai pamatau kokį naują Jūsų postą per fb pagalvoju koks nuostabus būtų pasaulis, jei visi žmonės dirbtų darbą kurį myli.
SĖĖĖĖKMĖĖĖSS konferencijoje !
Akvilė
Miela Beata,
Be galo graži ir pasminga iniciatyva ir tokia taikli tema pranešimui būtent dabar, kai prigimtinį intuicijos balsą pernelyg dažnai užgočia logiką, protas, statistiniai duomenys bei masiškai formuojama visuomenės nuomonė… Gyvename kaip voverės kažkokiame užburtame rate, kurį suka tai, kad priimtina, kas logiškai ir apsvarstyta, bet nebūtinai atliepia mūsų sąvastį ir vidinį balsą, kurio nedrįstame išgirsti… Taip gyventi priimta, nes „visi taip gyvena” 🙂 šis mano tėvų kartos argumentas mane kiekvieną kartą užmuša diskusijoje su mama, kuri būdama veiklia už save visą gyvenimą atsakinga moterimi vis dėlto kiekvieną kartą darydama sprendimą labiau įsiklauso ne savęs ir savo norų, o aplinkinių nuomonės, laikraščių antraščių apie krizes ir grėsmes bei to, kuo tiki ir gyvena TV formuojama kultūra bemintijanti visuomenė… tokioje erdvėje vietos intuicijai nebelieka. Ji neatlaiko mūsų išlavinto proto, kuris savo už ir prieš argumentais tarsi nepajudinamas pakaitalas nustelbia ją:)
Man asmeniškai intuicija esu AŠ. Tai buvimas čia ir dabar. Įsiklausymas į save. Ne savo baimes ir nesaugumus, kuriuos tarsi nenutraukiamą minčių srautą nuolat gamina protas, o į save – tikrą kokia esu. Intuicija yra tikėjimas Dievu ir pasitikėjimas juo, kas man prilygsta tikėjimu savimi ir savo sprendimais. Tai pagrindas kiekvieną dieną džiaugtis, nedvejoti, išsivaduoti iš nesibaigiančio kamuojančių abejonių rato… Intuicija yra kur kas daugiau nei mums gali dovanoti net ir labiausiai išlavintas protas. Jo žinojimas yra pernelyg ribotas. Intuicija yra už jo ribos, ten kur nežinomybė, kur drąsa, kur mūsų visagalė sąmonė. Sąmonė žino daugiau nei man gali duoti mano protas. Joje yra mano vertybių, tikėjimo, prasmės suvokimo (gal net labiau tiktų sakyti pajautimo) pagrindas. Išdrįsusi klausyti intuicijos įgalinu save eiti ten, kur nežinau tikslių atsakymų, atsisakyti to, kas man neleidžia augti kaip žmogui, kaip sielai, su įdomumu ir begaline meile atrasti save naujai, su azartu daryti pasirinkimus ir nedvejoti savimi…. o kai nedvejoji, kai besąlygiškai pasitiki savo intuicija…. tada vyksta stebuklai:) juos vadiname sėkme, pergale, ar tai būtų savo naujas verslas, ar tai būtų tiesiog gyvenimas ir permainos jame, kai peržengiame save ir nustebiname net pačios tuo ką galime, mokame, kas esame, ką kuriame kitiems ir sau:) nes klausyti intuicijos vadinas besąlygiškai tikėti, o kai tiki ir darai besąlygiškai ir be abejonės, tai ir esi apdovanojamas besąlygiškai visatos:) … ir belieka besąlygiškai mylėti save, savo pasirinkimus, matyti vien grožį ir galimybes, dovanas, jausti meilę tiesiog kiekviename žingsnyje savo intuicijos mintis verčiant pačia nuostabiausia realybe sau ir kitiems:) Intuicija – Dievo dovana man ir kartu mano dovana sau pačiai, kad išdrįstu klausytis ir lavinu bei stiprinu ją klausydamasi jos:) viskas prasideda ir baigias mumyse, už visa esame atsakingos pačios ir intuicija tai nuostabiausiai leidžia atrasti 🙂
Laba diena, Beata,
žavus ir neįmenamas dalykas man ta intuicija, kurios kartais atrodo nėra visai, o kartais visą dieną vien tik ja ir pragyveni. Bandant apibrėžti pasakyčiau, kad intuicija yra toks reiškinys, kai žinai, kad „tas tikrai atsitiks ir pasielgsi taip ir taip“. Bet aplinka, žmonės, „proto balsas“ ignoruoja intuicijos monologą ir pasielgi ne visai taip, kaip nujautei. Peršasi mintis, kad intuiciją būtina lavinti, kad įvykiui praėjus netektų galvoti „avies galva, taigi žinojau, kad reikėjo daryti/ sakyti taip ir anaip ir kodėl padariau atvirkščiai“ :).
Iš Jūsų, Beata, būtų labai įdomu išgirsti, kaip tą intuiciją prakalbinate ar kokiomis aplinkybėmis susiklosčius dažniausiai ji Jus aplanko?
Sėkmės rengiant pranešimą, tema labai įdomi! 🙂
Sveiki:)
perskaičius Jūsų trumpą straipsnį man kilo mintis, jog intuicijos kaip ir bet kokių kitų jausmų apibrėžimų gali būti tiek, kiek ir bandančių visa tai apibrėžti. Juk intuicija taip pat yra jausmas, vienų gyvenime turintis didelę, kitų – mažą reikšmę. Ir visai nesvarbu, ar apibrėžimas bus labiau pesimistinis ar optimistinis, kiekviename jų galime rasti tiesos tinkančios ir mums. Intuicija – viena iš moters privilegijų, leidžiančių net ir be loginių argumentų greitai priimti pačius tinkamiausius sprendimus bei išvengti neigiamų rizikos padarinių. Juk, anot V. Bafito, rizikuoja tas, kuris nežino, ką daro. O moterys, nepaaiškinamo intuicijos jausmo dėka, visuomet žino, ką daro.
Jūsų pranešime būtų įdomu išgirsti, kokiais būdais būtent Jūs kovojate su pradžioje atsiradusiomis neišvengiamomis abejonėmis siekiant naujos idėjos įgyvendinimo, kiek sprendimų priimate vadovaudamasi intuicija ir kaip atskiriate, kada Jus aplanko tikrasis intuicijos jausmas, o kada tai tėra socialinės aplinkos nulemta baimė 🙂
Sėkmės konferencijoje!
Trumpai drūtai: Intuicija lygi vidiniam balsui. Tai tarsi spragtelėjimas pirštais, kuris sakytų „You can do it!”. Labai svarbu nepamesti šio įkvėpimo, o jį toliau mintimis brandinti, o atėjus tinkamam laikui realizuoti. O kaip pasielgti, jeigu neišgirstate to vidinio cak ir apninka abejonės? Atsakymas aiškus – atsisakyti šios minties, galbūt jai dar ne laikas ir vienokios ar kitokios aplinkybės nebūtų palankios. Kaip sakė viena draugė iš Suomijos. „Drabužius reikia mylėti. Jeigu pamatai patinkanti rūbą, tai reikia pirkti, o jeigu pradeda kamuoti abejonės, kad spalva ne ta, arba gal ir nieko toks stilius būtų, bet dar nesu pabandžiusi ir nežinau ar tiks, tai geriau nepirkti ir nemesti pinigų į balą”. Taip yra ir su intuicija, klausykite jos, nes ji yra geriausia jūsų patarėja, kuri niekada neapvils! 🙂
Sveikute:)
Su malonumu pabandysiu atsakyti:))
Intuicija tai lig delione,kurioje sutelpa ivairiausios detales,lyg vaivorykste ,kuri nebutu vaivorykste be savo spalvu:) .
Esu skaiciusi,kad tai musu sielos komposas…… vedantis ir nurodantis krypti, link musu tikslo – t.y. i Sekme !!!
Kiek zinau, tai visi zmones turi intuicija,tik ne visi moka ja naudotis….. reikia lavinti( medituojant),stengtis isgirsti,o „isgirdus” – suprasti:))))
juk buna ,kad ligtai „is vidaus jauti,kad taip! eini geru keliu ….arba .. ” sis sprendimas netinkamas”….tai lig kodas,kuri supranti tik „TU”.
Asmeniskai as ,tai zinau ,kad intuicija pas mane buna puiki tada,kai pasikliauju daugiau protu,o ne sirdimi,jausmais:))) … kaip ir buvo 4 metai atgal,kai aplinkiniai suzinojo,kad as dedu diploma i stalciu…ir pradedu mokintis,gilintis i konditerija.Labiau tortus,ju ivairias dekoracijas….. visi ziurejo skeptiskai…. o as turejau tiksla! as jauciau ,kad einu geru keliu:)Pasiklioviau savo vidiniu balsu.
Ir Intuicija manes nenuvyle! Aisku ,vis ruosiuosi pabandyti ,kokius nors lavinimo pratimukus,bet vis nukeliui i kitus stalciukus,,,,
Aisku buna ne vienas ir ne du kartai,kai ligtai tas Vidinis balsas ar kitu vadinamastas sestas jausmas „pritare” tavo sprendimui ,bet………..
dar prisiminiau,kad japonai ta vidini balsa-intuicija vadina ” skrandzio menu” taisakoma,jei priimi teisinga sprendima versle,gyvenime tai jautiesi „lengvai”,kai priimtas sprendimas ne tas,kuri reikejo pasirinkti,tai kunas buna „sunkus”….( na ,kad as cia pradejau lieti mintis per krastus…..)
Man tai labai idomu,kaip suspeji visur,nes man asmeniskai ,jau truksta paroje valandu:)))
Sekmes Tau didziausios! Tikiuos ,bus kazkas prasmingo – mano minciu lietuje:)))))
as manau kad tik moterys turi intuiciją-ir darbe ir virtuvėje ir santykiuose su vaikais, vyru. Aš irgi gyvenime , darbe ,rankdarbiuose vadovaujuosi savo vidiniu balsu.O apie tave Beata norėčiau sužinoti kokie pomėgiai be kulinarijos /kaip ilsiesi nuo virtuvės/
Intuicija,tai vidinio balso sesė.Jų abiejų reikia klausyti(labiau negu mokytojos mokykloje..:).Jeigu klausei,ir kažkas nesigavo,tai reiškias nenugirdai ką tiksliai sakė(žodžiu įvyko nesusikalbėjimas…)
Pranešime galėtumėte išduoti savo sėkmės formulę…
Sveika, Beata, rašau iš savo patirties.
Intuicija – koncentracija į „svarbiausią’, pasitikėjimas duotu keliu, supratimas, kad aš šioj žemėj irgi reikalinga, kartais nujautimas to ko nenori, kad tai atsitiktų, suvokimo „blyksnis” ir daug kitų stiprių moters pojūčių tiek buityje, tiek darbe tiek jos pačios viduje. Kaip suprantu straipsnyje bus diskutuojama ir apie įkvėpimą, tai kalbėdama apie save galiu pasakyti, kad mane kartais užvado „laukinis’ įkvėpimas, tas,kuris būtent ir aprašytas knygoje „Bėgančios su vilkais”, o be to „laukinio” įkvėpimo tarsi ir neįmanoma laikytis 10 VILKŲ GYVENIMO TAISYKLIŲ. Man visuomet įkvėpimas sietinas su aistra, aistra bet kam. Štai čia ir priėjom prie to rato kai pagauna tave aistra, tada atsiranda įkvėpimas, o „kietoji” moteriškoji intuicija tau ir duris atidaro kur reikia ir stabdžius paspaudžia ir padeda „dušiai” ramybę surasti. Taip ir gyvenu…….
O tau sėkmės, tikrai pavyks ką pradėjai kai pagausi įkvėpimą ir klausysi intuicijos
keista, bet gal net ne intuicija… o tyla.. )) būtų tas kelias į santarvę su pasauliu.. manau, nenusismulkinkite, neišsibarstykite.. nes nelieka jokio prasminio svorio.. tik tuščias kalbėjimas.. ta amerikiečių maniera viską iškalbėti ir išpasakoti, įvardinti kiekvieną judesį ir veiksmą nevisai atitinka lietuvių (baltų) mentalitetą.. )) bet man atrodo, aš čia užgriebiu kažkokią kitą problemą.. taigi, ne visai į temą.. intuicija irgi yra prasminė.. t.y. svarbi.. kylanti tik pačios moters intymioje, asmeninėje erdvėje.. esmiškai susijusi tik su konkrečia moterimi.. o mes juk visos skirtingos, visos savo pasauliuose.. kiekviena savo šaldytuve turime skirtingą produktų rinkinį… ir gaminame tik iš to, ką turime tam vakarui.. o virtuvė iš tiesų yra moters pasaulio centras.. ir tik tuomet pasaulyje pagaliau ima mažėti alkanų vaikų.. kai moteris ima dirbti virtuvėje.. ir ne dėl vyro, ne verčiama, o kūrybingai, kurdama lengvai… kaip Jūs, Beata.. čia aš jau šiek tiek suku link įkvėpimo.. jokios prievartos, jokių rėmų… visiška kūrybinė laisvė duoda tikrai gerų rezultatų.. gimsta patiekalai, knygos, renginiai ir pan.. čia tiek matyti iš šalies.. na, manau, daugumą kelio pradžios sunkumų Jūs jau įveikėte ir sėkmingai plaukiate į pačius plačiausius verslo vandenis.. )) nieko netrūksta – yra parama, idėjų, sukurtų produktų.. šiandien mačiau ‘stiliaus’ žurnalo viršelyje.. dabar atrodo, kad jau sakau tostą.. gimtadienio.. )) na, manau, tikrai toks yra verslo ‘ledi’ (gal visai mielas tas pavadinimas?) pavyzdys.. tai yra puikus pavyzdys..
na ka mielosios, matau rašysiu jau ne tik kad pranešimą o visą traktatą šia tema, žemai lenkiuosi, jūs man begaliniai padėjote, tikiuosi ir neabejoju, kad visiem įdomu skaityti apie kiekvienos tokius asmeniškus ir jautrius dalykus…AČIŪ AČIŪ AČIŪ, tai yra neįkainojama
Beata,
Žinai, taip BEPROTIŠKAI malonu padėti Tau surasti tinkamus žodžius ir mintis kai savo rašliavomis kasdien įkvepi ir mane, ir dar šimtus moterų, merginų ir vyrų. Kai TU visada esi ta, kuri leidžia susiprasti, nusišypsoti ir džiaugtis gyvenimu tiesiog… VIRTUVĖJE!
Tikriausiai tai man yra įkvėpimas, kurį nešioji savyje. Juk tai kasdienybė, namų ruoša, tai, kas atrodo nuobodu, dėl ko kartais keiksnoji savo vyrą, kuris nepadeda, kuris nepatenkintas, kai kažkas nepavyksta..
Tu tiesiog mokai mėgautis VISIŠKA KASDIENYBE..
Norėčiau, kad tą savo Meilę, Aistrą Gyvenimui ir sudėtum į savo pranešimą.
Ačiū, kad tiesiog beieškant recepto vakarienei Tavo žodžiai yra tas įkvėpimas kurti geresnę dieną.
Miela Beata,
Labai geras klausimas! Intuicija yra labai geras dalykas, ji turim visi, ji gavom visi, vadovavomes vaikysteje, o paskui nustumem i sona.. Na ne mes patys gal, o musu protas. Juk kiek kartu „kazhkas” viduje sake: ne ne ne, bet apmascius realiai emem ir nusprendem, nu ne, nelogiska, vadovaujames protu, logika, draugu patarimais…. Bet is savo patirties galiu pasakyti, kad intuicija labai dazhnai vistiek buvo teisi. Man intuicija kartais pasireiskia kaip pilvo jausmas:) Nesijuokite, tikrai. Kartais jei kazhka darau pries savo valia, samoningai ar ne, pradeda kazhkas jaustis pilve, net maudzia kartais. Toks jausmas, jog kazhkas is vidaus rekte rekia: ” Ne, ne taip reikia elgtis!”. Intucija tai toks vidinis balsas, kuris butinai patars, bet reikia moketi i ji isiklausyti, kartais reikia pastangu jis isgirsti, reikia nusiraminti, pabuti su savimi, nemeluoti sau. As intuicija galiu net pavadinti ta patyrima, kuomet nebezinai nei ka daryti, kuomet patenki i sunkia situacija be iseities .. ir staiga nusiraminus nelauktai ima ir ateina teisingas sprendimas ar atsakymas. Intucija tai ir pirmas ispudis apie kazhkoki nauja dalyka, galbut nauja zmogu. Dazhnai tas pats pirmas jausmas, uzliejes krutine, buna pats teisingiausias, kuomet dar protas nespeja visko ivertinti, pakoreguoti, pataisyti ir sudelioti i lentyneles. Intuicijos neprarado vaikai, juos stebint pamatai, kad butent ja jie ir vadovaujasi zaidimu aiksteleje, vaiku grupeje ar vaiku kambaryje.
Turiu prisipazinti, buvau nustumusi intuicija i sona, vadovavausi protu, ignoravau ta nuostabu „pilvo jausma”:) Dabar stengiuosi samoningai suvokti ir pamatyti save lyg is sono ir pastebeti: „Aha kaip as priemiau si sprendima? – tiesiog intuityviai ar mano apsisprendima kazhkas itakojo, galbut nustumiau i sona viena ar kita galimybe vien del to, kad tai nepriimtina, nemandagu ar tiesiog sunku…. Intuityviai reaguoju i daug su vaikais susijusiu dalyku, ypac kai jie suserga. Kartais tiesiog nuojauta sako: kazhkas cia ne taip, kazhkas giliau uz viso to slepiasi, reikia daryti taip, kaip man atrodo, o ne kaip kiti sako.
Intuicija tai ir nuojauta, kuri mane ve pradejo aplankyti, kai pradejau draugauti su savimi. Pradejau i save isiklausyti, supratau, kad negaliu sudelioti mane supanciu zmoniu gyvenimu pagal tai kaip man butu patogu, kai pradejau nebekeisti vyro, anytos, mamos, vaiku, o keistis pati, tiesiog kaip dangaus sustiprejo intuicija. Dabar pagaunu save: jeigu isiveliu i nereikalinga streso rata, jeigu nebezinau ka daryti, jeigu nepadeda intuicija, vadinasi nukrypau is kelio, per mazai randu tikro ir gryno laiko sau, per mazai isiklausau i save. Kai vel pradedu elgtis ir gyventi santarveje ir meileje su savimi, tuomet pradedu daug intuityviau priimineti sprendimus. Va taip lavinu/stebiu savo intuicija.
Kartais uzsirasau sprendimus, kuriuos priimu butent pagauta to pirmo impulso ir po kiek laiko perskaicius apie tai pamatau, kad tai buvo geri sprendimai.
Tai uzciuopti geriausiai man intuicija pavyksta pilve:) Fiziskai butu tai galima pavadinti pilvo jausmu:) Vadovaujuosi irgi dazhnai, bet ne visada. Dazhnai nugali protas, bet stengiuosi samoningai suvokti: aha, kaip cia dabar buvo. kas si karta nugalejo.
Beata, apie tave noreciau suzinoti irgi panasiu dalyku: ka darai tu, kuomet protas sako viena, o intuicija ka kita. Kaip nusprendi tu? As pastebejai, kad intuicija susitipreja kuomet tu esi santaikoje ir meileje su savimi? Kur tu dazhniau vadovaujiesi intuicija: seimoje ar darbe? Ar tave intuicija dazhnai paveda, pavede?
Man tu esi intuicijos zmogus, tokios moteriskos intuicijos! Nors nepazistu taves asmeniskai, man atrodo, kad tu dazhnai vadovaujiesi savo intuicija.
Dar butu idomu suzinoti: ka darai, atsidurus aklavieteje, kaip is ten iseini, kaip susigrazini savo intuicija ir kaip ja stiprini,
Aciu ir sekmes!
Ieva
Intuicija man – pirma atėjusi mintis į bet kokį klausimą ar veiksmą. Ja vadovaujuosi nuolat!
Visada įdomu sužinoti nuo ko viskas prasidėjo, kas Jus įkvepia? Ir kaip sugalvoti ką kasdien pagaminti – man tai nuolat labai sudėtinga 🙂
Beata,
labiausiai man knieti sužinoti, kaip Jums pavyko TAI padaryti.
TAI – ne kulinarija, ne receptai, – jų knibžda visas internetas, žurnalai, prirašyta krūvos knygų.
Jums pavyko sukurti visiškai naują pasaulį – laimingų, žavingų, „galingų” moterų, jei norite – ištisą laimingo gyvenimo filosofiją. Ne įkyriais pamokymais, pagraudenimais, aukštomis materijomis, o savo, žemiškos moters, pavyzdžiu.
Žiūrėkite – štai Beata, jai irgi kartais norisi užvožti savo vyrui kočėlu, jai taip pat prisvyla blynai ar sudega pyragas. Jai taip pat būna liūdna, užknisa namai ir rutina. Bet ji nebijo to prisipažinti, ji tokia, kaip ir mes. Jums pavyko prasibrauti į moterų širdis – neįkyriai praskleidžiant savo šeimos gyvenimo šydą, neperžengiant padorumo ribų, ir tapti kiekvienos moters drauge. Man atrodo, Jūs intuityviai labai puikiai jaučiate, kur reikia paspausti, kad atsidarytų visos durys. Kad Jūsų knygas galima būtų pirkti net nepavačius. O kaipgi nepirkti. Juk knygą parašė draugė.
Taigi man, pavyzdžiui, be to, kur kaip kaip susipažinote su savo vyru:), įdomiausia būtų sužinoti, ar Jūs iš anksto buvote sukurpusi tokį štai „verslo planą” Ar jau iš anksto blaiviai ir racionaliai pramatėte, kad iš tokių nekaltų knygų galima bus tiek „išspausti”. Ar tiesiog, vedama intuicijos ir įkvėpimo, žiūrėjote, kas gi bus toliau. Kad ir kaip ten būtų – tai GENIALU, ir pats įdomiausias ingredientas visame šiame katile ir esate Jūs!
Man intuicija – tai šimtaprocentinis, tiesiog kiekviena kūno ląstele ŽINOJIMAS, kad tai yra TAI. Momentinis pakilimas nuo žemės, kai dėl to žinojimo tampi kažkuo daugiau nei kūriniu iš 80% vandens ir dar kažko, ir tada ramu ramu taip tampa. Kuriam laikui 🙂 Atpažinti tą ŽINOJIMĄ trukdo triukšmas galvoje ir išsibarstymas. Todėl stengiuos dažniau sustoti ir įsiklausyti į save. Pajausti, ar niekas iš vidaus nestumia ir nerėkia, kad elgiuos ne taip. Rašydama dienoraštį pravalau galvą ir tokiems pajautimams „padarau vietos”.
[…] skaitėte, kaip aš buvau pakviesta skaityti pranešimo nuostabioje konferencijoje „Veikli“ ir tada jūsų klausiau, ką jums būtų įdomu sužinoti šia tema. Žinokite, taip jaudinausi ruošdamasi, bet su jūsų […]