8241
Beatos virtuvė

Veikli intuicija, arba kaip aš skaičiau pranešimą ir kam dovanoju užrašų knygeles

(10)

Gal skaitėte, kaip aš buvau pakviesta skaityti pranešimo nuostabioje konferencijoje „Veikli“ ir tada jūsų klausiau, ką jums būtų įdomu sužinoti šia tema. Žinokite, taip jaudinausi ruošdamasi, bet su jūsų pagalba viskas praėjo tikrai puikiai. Kaip žadėjau, trims išsakiusioms savo mintis dovanoju mano mylimas užrašų knygutes, bet apie tai šiek tiek vėliau. Dabar norėčiau pasidalinti pagrindinėmis mintimis iš savo skaityto pranešimo konferencijoje.

Pirmiausia, ką norėjau pasakyti – žinau, kad mes  visi turime idėjų. Idėjos nemirtingos. Jos amžinos. Bet įkvėpimas nėra amžinas. Įkvėpimas yra kaip švieži vaisiai arba pienas: jis turi galiojimo laiką. Jei norite ką nors daryti, darykite tai tuoj pat. Įkvėpimo nepasidėsi ant lentynos porai mėnesių. Negali pasakyti, kad padarysi tai vėliau. Nes vėliau tiesiog nebebūsime tam nusiteikę. Jeigu pajutote įkvėpimą penktadienį, paaukokite išeigines.

Leiskitės vedami intuicijos. Aš visas savo knygas ir visas savo laidas visų pirma kuriu sau. Nes tik nuo savęs atsirėmęs galėsi būti tikras savo sprendimo tikrumu. Jei bandysi įtikti visiems, liksi nieko nepešęs, nes negali patikti visiems. Kad ir kaip skaudu būtų priimti kritiką, bet nėra visiems vienodai tinkančio rūbo…

Aš manau, kad mes visos daugiau panašios nei skirtingos. Todėl jūsų, mano mielosios skaitytojos, atsakymai yra tarsi ir mano atsakymai.

Moterų galybė yra begalinė, ir aš kiekvieną kartą tuo įsitikinu. Šis žinojimas yra tai, kas mane palaiko ir veda į priekį. Aš visada nepaliauju stebėtis ir žavėtis kitų įžvalgomis, ir štai jūsų atsakymai apie intuiciją yra tiesiog visas traktatas, bet svarbiausia, kad radau tuos žodžius, kurių ieškojau.

Beata - veikli

Paskaitykite skaitytojų komentarus ir mano mintis.

Ingrida rašė:

Asmeniskai man, intuicija yra pats trumpiausias kelias i pacius geriausius sprendimus! Dirbdama maisto pramoneje, kaip proceso technologe, suprantu ka reiskia pasikliauti savo intuicija, kuri kaip niekas kitas, niekada nenuvilia  na o jei taip nutinka – mokausi is savo klaidu ir ja toliau lavinu! Intuicija, kaip ir skrandis – veikia akimirksniu.

Kas tai yra ir kaip aš pati pradėjau ją jausti? Ne kartą sakiau, kad aš nuolat užsirašinėju, nes intuicijai svarbus staigumas. Greitis. Pirma nuomonė visada teisinga. O geriausios mintys ateina plaunant indus…

Ieva rašė:

Intuicija yra labai geras dalykas, ji turim visi, ji gavom visi, vadovavomes vaikysteje, o paskui nustumem i sona.. Na ne mes patys gal, o musu protas. Juk kiek kartu „kazhkas“ viduje sake: ne ne ne, bet apmascius realiai emem ir nusprendem, nu ne, nelogiska, vadovaujames protu, logika, draugu patarimais…. Bet is savo patirties galiu pasakyti, kad intuicija labai dazhnai vistiek buvo teisi. Man intuicija kartais pasireiskia kaip pilvo jausmas:) Nesijuokite, tikrai. Kartais jei kazhka darau pries savo valia, samoningai ar ne, pradeda kazhkas jaustis pilve, net maudzia kartais. Toks jausmas, jog kazhkas is vidaus rekte rekia: “ Ne, ne taip reikia elgtis!“. Intucija tai toks vidinis balsas, kuris butinai patars, bet reikia moketi i ji isiklausyti, kartais reikia pastangu jis isgirsti, reikia nusiraminti, pabuti su savimi, nemeluoti sau. As intuicija galiu net pavadinti ta patyrima, kuomet nebezinai nei ka daryti, kuomet patenki i sunkia situacija be iseities .. ir staiga nusiraminus nelauktai ima ir ateina teisingas sprendimas ar atsakymas. Intucija tai ir pirmas ispudis apie kazhkoki nauja dalyka, galbut nauja zmogu. Dazhnai tas pats pirmas jausmas, uzliejes krutine, buna pats teisingiausias, kuomet dar protas nespeja visko ivertinti, pakoreguoti, pataisyti ir sudelioti i lentyneles. Intuicijos neprarado vaikai, juos stebint pamatai, kad butent ja jie ir vadovaujasi zaidimu aiksteleje, vaiku grupeje ar vaiku kambaryje.

Intuiciją tikrai turim Visi. Ką aš mėgau vaikystėje? Ką aš norėjau daryti tada ir ką aš veikiu dabar? Kaip mane atvedė ten kur aš esu dabar??

Pirmas dalykas kurį aš atsimenu, ko aš labai norėjau:

–   pianino

–   rašomosios mašinėlės

–   kepti spurgas, vaflius, gaminti ledus ir daryti dešreles

Aš kai buvau visai maža, dar pirmokė kokia, fantazuodavau visokiausius scenarijus ir norėjau rašymo mašinėlės. Man lygiai taip pat, kaip ir visiems vaikams, patiko gaminti valgyti. Puikiai prisimenu, kaip darau varškės spurgas su savo bobute, atsistojus ant kėdės. Taip pat prisimenu, kad pats skaniausias dalykas visada būdavo burokėlių mišrainė su grietine ir citrinos rūgštele bei kepta višta, kuri buvo šventinis dalykas. Tie mano pomėgiai ir norai man buvo aiškūs, kai tik pradėjau suvokti save.

Ir ką aš darau dabar? Gaminu spurgas, apie jas rašau. Ar gi ne įstabu, kaip mes kiekvienas jaučiame, ką iš tiesų norime veikti…

Riga

Kas turi vaikų sutiks, kad jau nuo pat pirmų dienų jie visi yra skirtingi, ir mamos gali pasakyti, kokia gi siela nusileido, ir kuris bus poetas, o kuris – inžinierius…

Be abejonės, yra didžiule amplitudė pasirinkimų šiuolaikiniame pasaulyje, bet net ir megzti kojines yra džiaugsmas… Man tai tikrai. Daryti tai, kas džiugina, yra geriausias būdas maitinti mūsų sielą. O pati siela mums pasako, ko mums reikia…

Ne visi turi būti prezidentais kompanijų ir valstybių, savo darbą mylintis kirpėjas yra laimingesnis už advokatą, kuris iš tikrųjų yra banglentininkas…

Ieva rašė:

Intuicija tai ir nuojauta, kuri mane pradejo aplankyti, kai pradejau draugauti su savimi. Pradejau i save isiklausyti, supratau, kad negaliu sudelioti mane supanciu zmoniu gyvenimu pagal tai kaip man butu patogu, kai pradejau nebekeisti vyro, anytos, mamos, vaiku, o keistis pati, tiesiog kaip dangaus sustiprejo intuicija. Dabar pagaunu save: jeigu isiveliu i nereikalinga streso rata, jeigu nebezinau ka daryti, jeigu nepadeda intuicija, vadinasi nukrypau is kelio, per mazai randu tikro ir gryno laiko sau, per mazai isiklausau i save. Kai vel pradedu elgtis ir gyventi santarveje ir meileje su savimi, tuomet pradedu daug intuityviau priimineti sprendimus. Va taip lavinu/stebiu savo intuicija. Kartais uzsirasau sprendimus, kuriuos priimu butent pagauta to pirmo impulso ir po kiek laiko perskaicius apie tai pamatau, kad tai buvo geri sprendimai.

Jauti, kaip jauti? Ir kaip pajusti ir pagauti tą mažą jausmą? Aš pasakysiu, kaip: plauti indus rankomis. Užsidėkite pirštines ir pajausite, darykite kažką visai nieko negalvodamos ir pamatysite. Mano visos mintys, arba bent jau daugelis, ateina plaunant indus… Aš tada puolu užsirašyti…

Aš savo jausmais vadovaujuosi kaip kompasu. Juk kai pasuki kompasą į vieną ar kitą pusę, jis reguliuojasi, rodyklė šokinėja… Tai lygiai taip pat aš sugalvoju sau klausimą: Ar man šito tikrai reikia, ar priimti šitą sprendimą, ar daryti taip? Ir jei pagalvojus apie tai apima geri jausmai, tai yra pats tikriausias signalas PIRMYN.

Mano visi sprendimai būdavo išsvajoti ir pajausti.

Rašyti blogą – taip taip taip, tai yra tai, ko man reikia, bet dairiausi labai ilgai aplinkui ir drovėjausi…

Įkurti įmonę? Taip taip taip, bet tada buvo puikiausias pavyzdys, kai neklausiau savęs, o klausiau kitų patarimų… Nes patarėjai patarinėjo. Tai tik sugaišau savo laiką. Nuo tada neklausau. Klausau savęs.

kvieciu i svecius aukojimo urna

Eglė rašė:

Intuicija – viena iš moters privilegijų, leidžiančių net ir be loginių argumentų greitai priimti pačius tinkamiausius sprendimus bei išvengti neigiamų rizikos padarinių. Juk, anot V. Bafito, rizikuoja tas, kuris nežino, ką daro. O moterys, nepaaiškinamo intuicijos jausmo dėka, visuomet žino, ką daro…

Apie tai, kaip moterys jaučia, ir aš esu nujautusi…

O dabar apie įkvėpimą ir ką daryti, jei nejauti nieko, tik paniką ir stresą.

Manau, kad įkvėpimas yra intuicijos brolis. Intuicija – jausti, o įkvėpimas – noras veikti.

Visi esame pajutę nors kartą, aš pajuntu labai dažnai, tas vėjas manyje nuolat įsisuka. Ir tada aš tik kalbu, būnu pakylėta ir noriu pulti daryti naujų dalykų, dar neužbaigusi senų… Būna ir man taip… Bet valdausi, nes reikia save valdyti, reikia ir kruopštumo, atidumo, galų gale darbo įdėti, jei nori rezultatų. Reikia dirbti ir su savimi, ir su kitais, vien tik jausmais, kad ir kokie jie būtų teigiami, gyvas nebūsi. Visada privalai gerbti kitus, klausyti, ką tau kalba. Turi dėti pastangų atsikelti anksčiau už visus, padaryti tai, ką reikia, laiku.

Kaip aš parašiau visas savo knygas?

Rašymo būdu.

Visada intuicija pašnabžda apie ką rašyti ir kaip rašyti. Visos mano knygos buvo tokio vieno momento ir pajautimo pagautos.

Pirmoji: šaltame taxi vidury žiemos.

Antra: lėktuve skrendant į Londoną po pirmosios knygos pristatymo.

Trečia: Po Knygų mugės Kėdainiuose, kai vaikai jau miegojo…

Ketvirta: Prie darbo stalo Londone, kai jau baiginėjau ketvirtą.

Penkta: lapkričio mėnesį, kai ploviau indus Londone, turėjau sustoti. Atsisėdau ir susirašiau, koks bus knygos turinys, nes tiesiog atėjo man supratimas, kokia ji turėtų būti. (Dar kol kas ši knyga tik užrašų knygutėje ir nieko nepradėjau daryti.)

Šešta knyga: Besikraunant knygas kraustymuisi iš Londono į Vilnių…

Žinoma, ir man nebūna lengva įgyvendinti savo vizijas. Aš turiu disciplinuoti save, privalau atidžiai dirbti, tikrai daug gaminti, testuoti, ragauti, galvoti ir rašyti. Niekas pats savaime nepasidaro, todėl geriausi jausmai ir tikrasis pajautimas bei įkvėpimas yra tik nepagautas vėjas, jei neįdedi pastangų ir darbo…

Kokie ateities planai?

Negaliu sakyti, kad planuoju išbandyti viską. Neretai manęs mano draugė ir kolegė Vilma klausia: o gal tu tiesiog ramiai gyvenk, rašyk knygas ir viskas? Nesiimk naujų projektų, negalvok naujų produktų, nefilmuok naujų laidų. Tiesiog daryk vieną dalyką – rašyk knygas.

Man tokie pasiūlymai skamba kaip nuosprendis. Bent jau kol kas. Aš manau, kad jei tau duoda, tu turi imti ir turi išmėginti, nepaisant to, kad baisu, nedrąsu, nors bijau, kad nepasiseks. Jei nepasiseks, tai taip dar įdomiau.

Geriau pamėginti nei pusę gyvenimo galvoti, o kas būtų, jei būtų…

Taigi, ateities planų turiu daug, ir jums linkiu jų turėti kuo daugiau.

Klausykite savo intuicijos, veikite pagautos įkvėpimo ir priverskite save dirbti, net jei mieliau pagulėtumėt ant sofos. O jei jau niekas nesiseka ir viskas slysta iš rankų, tai:

a) išsiplaukite grindis ir ant jų pagulėkite;

b) išsiplaukite indus.

Pabaigai

Nepamirškite:

  • Gaudyti gerą jausmą pilve
  • Plauti grindis ir ant jų pagulėti
  • Užsirašyti
  • Kai negera, negalvoti ir kvėpuoti
  • Stebėti gerus pavyzdžius
  • Linkėti sėkmės kitiems
  • Tikėti kitų geriausiais ketinimais
  • Išbandyti, eiti pirmyn ir dirbti

Na o knygeles, kaip jau turbūt atspėjote, dovanoju Ingridai, Ievai ir Eglei. Ačiū visoms visoms, kurios parašėte savo nuomonę ir pasidalinote savo patirtimi bei klausimais.

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (10)
Komentarai
  1. Ieva parašė:

    Aciu Beata!!!!!

    • Ieva parašė:

      Miela Beata, galima paklausti kada jau gausiu sia graziaja uzrasu knygute:) Ir kaip ja gausiu, jums tikriausiai reikia adreso:) Aciu!

  2. Giedrė parašė:

    „Daryti tai, kas džiugina, yra geriausias būdas maitinti mūsų sielą. O pati siela mums pasako, ko mums reikia…
    Ne visi turi būti prezidentais kompanijų ir valstybių, savo darbą mylintis kirpėjas yra laimingesnis už advokatą, kuris iš tikrųjų yra banglentininkas…“

    Beata, čia Jūsų žodžiai? Jei taip, tada neturiu ką ir pridurti – esate be galo išmintinga moteris. Labai malonu Jus visada skaityti, girdėti ir matyti. Viso pačio geriausio Jums.

    • Beata Nicholson parašė:

      ha ha ha o taigi čia nieko naujo? aš kažką panašaus esu daug kur skaičius, kol kas rašau pati, tiesa man padeda nuostabi redaktorė Gabjota, kuri mano samonės srautus suvaldo ir gramatiškai ir stilistiškai akių nedraskantį tekstą
      ačiū

  3. Ingrida parašė:

    Aciu Beata, labai maloni staigmena!! 🙂

    Spalvingos naujos savaites!

  4. Vaida parašė:

    Geniali mintis, Giedres pacituota. Beata you the star! As pasikabinsiu si straipsni ant sienos ir skaitysiu skaitysiu skaitysiu….Viso ko pacio geriausio Tau Beata!

  5. Agni parašė:

    TIkrai ikvepianciai ir ismintingai..

  6. Viktorija parašė:

    Sveikinimai!
    Ot nesiseka man Beatos konkursuose 🙂

  7. Ingrida parašė:

    Laukiu nesulaukiu kada galesiu pradeti rasyti i savo naujaja uzrasu knygute :)))

  8. Eglė parašė:

    man kai niekas nesiseka visada padeda namu svarinimas. susitvarkau viska, kad net blizgetu ir tada pajuntu, kad ir mintyse kaip toje spintoje, kurioje dar pries desimt minuciu visi rubai buvo issklaidyta i salis, viskas eme ir susideliojo i savo vietas. ir tada taip ramu ir gera, o kai mintyse ramybe tai ir sektis pradeda:)

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.