8241
Beatos virtuvė

Kalakutienos maltinukai + koldūnai

(1)
Jei neparašau, tai užmirštu, jei turiu užsirašius į šeimininkutės knygą, tai paskui išeina parakas rašyti ir taip pasaka be galo… taigi, dabar greitai greitai apie kalakutienos maltinukus… šiaip užvedu dabar skyrelį pavadinimu vaikų darželis. Kukuliai ten pirmiausiai eina…. nepradėsiu dabar čia apie tai, ką valgo mano vaikai, tik trumpai: Jurgio mėgstamiausia vaisių tyrelė: šutintos kriaušės, obuoliai ir bananai. O Izabelė šiaip apetitu nesiskundžia, bet kažkodėl nei kukulių vieną vakarą, nei virtinių kitą – NEVALGĖ, skandalas…. (bet tikrai ne dėlto, kad buvo blogai ten kas ar neskanu (guoskis, guoskis), o turbūt dėl to, kad buvom svečiuose, o žinot, kaip svečiuose būna ).
Aš šiaip vaikiškai publikai, kaip ir turbūt milijonas mamų ant pasaulio, praktikuoju visokias sriubas su virtais mėsiškais kukuliais. Kažkaip malta mėsa labai dominavo, sakyčiau, jauname amžiuje. Mūsų visų top vaikystės maistas tai turbūt buvo kotletas, t.y. maltinis su burokėliais ir bulvių koše, nežinau kaip pas kitus, bet mano vaikystėje tai labai ryškų pėdsaką šitas šedevras palikęs.. aš šiaip tų liaudiškai vadinamų „kotletų“ nevengiu, bet kažkaip man tie taukai, kur taškosi, tai visai ne prie širdies ir ne prie viryklės, kurią reikia paskui šveisti… taigi, kepu dabar orkaitėj, elementaru ir riebalų tiek nereikia…… dar su kokiu grietinės padažu ir su karštom morkom ir žirniukais. Kadangi kalakutienos liko truputį, o šiandien su vienu gerbiamu skaitytoju aka Koldūnų direktorius pasikalbėjom apie koldūnų darymo ypatumus, tai padariau dar koldūnų, su ta pačia mėsa, kuri liko nuo maltinukų. Koldūnai išėjo puikiausi, namuose pakvipo UAB Nostalgija….

Dabar apie koldūnus. Gerbiamas skaitytojas aka Koldūnų direktorius įkvėpė mane koldūnams. Dar su Nijole pasitariau ir padariau. Net Tomui patiko (kai pamatė, kaip atrodo, sako: čia kaip ping ponge (restoranas toks) suprask, kaip dimsum, ha ha, na, gal ir pusbroliai dimsumas su koldūnu, bet labai tolimuose kaimuose gyvena, tai beveik nesusitinka). Miltų ėmiau apie 350 g plius minkymui. Į miltus druskos, kiaušinį didelį ir maždaug pusė stiklinės vandens. Pradžioj tai labai nesiklijuoja. Nes aš vandenį palaipsniui pilu, paskui, jei per daug vandens, tai reikia miltų įdėti, bet šiaip reikia ilgai ir linksmai su ta tešla dirbti, minkyti mažiausiai dešimt penkiolika minučių, kol ji pasidaro tokia minkšta ir elastinga, ir maloni. Tada kočioti plonai ir daryti koldūnus. Virti sūdytam vandenyje, valgyti su pvz. džiovintų grybų padažu arba tik su grietine. (Manau geriausia bus, jei paprašysim, kad Koldūnų direktorius papasakotų visą teisybę apie koldūnų virimo ypatumus atskirame reportaže :))
Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (1)
Komentarai
  1. […] Štai čia pasižiūrėkite, kaip aš kažkada seniai seniai prieš ketverius metus esu aprašiusi kalakutienos kukulius ir koldūnus. […]

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.