Kad visai nebūtų tas mano blogelis nabagėlis apleistas prieš Velykas, skubu greitai parašyti ką nors, kas visai tiktų Velykiniam stalui. Čia prieš porą savaičių galynėjausi su tokiu nemenku kiaulės gabalu, manau, kad taip jis paruoštas tikrai nepadarytų gėdos ir Velykiniam stalui. Nors ant manojo, tai tiksliai nežinau, kas bus padėta, bet alkani tai tikrai, manau, neliksim ir tuščiais pilvais neteks vaikščiot…
Taigi dabar apie tą kiaulienos kumpį. Gabalą paėmiau tokį krūvos vyrų vertą, daugiau nei dviejų kg kiaulienos kumpį (aišku, kepant jis sumenksta, bet, manau, šešis–aštuonis laisvai pamaitint išeitų). Truputį kmynų, maltos kalendros, malto lauro lapo, keletas česnako skiltelių, pipirų ir nemenkai druskos. Visa kita – tik orkaitės darbas. Visas šis gėris kepė penkias–šešias valandas. Labai svarbu šis ilgas kepimas, nes tada mėsytės net pjaustyti nereikia – jinai tiesiog byra, o kartu su ja labai labai tinka troškinti raudoni kopūstai, kurie ant mūsų stalo irgi dažnai būna, ir man be galo patinka. Tie kopūstai, tai toks čia, Anglijoje, iš Tomo mamos išmoktas dalykas. Kai aš pirmą kartą juos padariau ir savo tėtį pavaišinau, tai jis sakė pirmiausia „O kas čia? Burokėliai???“ Nes jie – su actu ir su cukrum, ir obuoliais, ir truputėliu prieskonių – tokį visai ne kopūstinį skonį įgyja ir puikiai prie kiaulienos savo rūgštele dera. Na, o šalia viso to, dar ir orkaitėje keptos bulvės, angliškai vadinamos roast potatoes, be kurių sunkiai įsivaizduojami sekmadienio pietūs. Taigi dabar kosminiu greičiu apie viską trumpai ir aiškiai, nes visai su laiku blogai…
Labas Beata,
Sugalvojau Velykoms iskepti kiaulienos kumpi, siandien nuvaziavau i parduotuve ir pasimeciau, ten ko tik nera ir petis ir koja ir kazkoks loin ir gamon. Niekada nesu kepus kiaules kumpio, todel tikrai net nezinau kuria kiaules dali issirinkti, puoliau skambinti mamai i Lietuva, ji sako menti, o kaip cia butu angliskai? shoulder? gal gali padeti?