Susitikimų karoliai iš Knygų mugės

Knygų mugėje aš dalyvauju jau penktus metus. Ir štai, ji baigėsi. Pastarąjį pusmetį buvau trejose parodose „Litexpo“: „Vaikų šalis“, BAF ir Knygų mugėje. Tai nė viena iš pirmųjų neprilygsta populiarumu Knygų mugei. Tai yra fenomenas, kokio nėra niekur. Tai masinis reiškinys.

Turiu prisipažinti – šiais metais buvau nusprendusi padaryti pertrauką. Nes visada taip sutampa, kad vaikų atostogos būna tuo pačiu metu, kaip ir ši mugė. Buvome rudenį nusprendę, kad vasario mėnesį bandysime išvažiuoti kur nors į tolimus kraštus. Bet paskui dėliojome šeimyninius metų planus ir, kadangi į tolimus kraštus savaitei važiuoti nei šis, nei tas, ir nenorime skatinti vaikus praleidinėti pamokas, tai planus pakeitėme, ir Knygų mugėje dalyvavau.

Aišku, ji – kaip magnetas ir iš tiesų, jei turi laiko ir energijos, šioje mugėje gali pamatyti ir sutikti daugiau, nei bet kur, bet kada. Tiek pristatymų ir susitikimų, ir tiek naujų gerų knygų! Visas jas apžvelgti reikėtų atskiro įrašo, net ne vieno, o kelių.  Tai kas gi manęs laukė tomis dienomis?

Ketvirtadienis. Į mugės atidarymą atvyko pati Prezidentė. Aš atsitempiau abu vaikus, nes jie labai norėjo ją pamatyti gyvai. Ir Prezidentė užsuko į mano stendą.

Ne pirmą kartą sutinku. Atsimenu, kaip jaudinausi, kai reikėjo imti interviu iš Prezidentės Londono Olimpinių žaidynių metų. Iš arti ji yra labai graži, maloni ir visiškai natūrali. Iš jos sklinda toks ramus pasitikėjimas ir stiprumas, su ja gali labai maloniai pasikalbėti ir pajuokauti. Aš, aišku, labai jaudinausi vėl. Bet viskas buvo gerai ir smagiai. Ji sakė, „oi, aš tai negaminu, bet man daržovių knyga tiks“. Pasilabino su vaikais ir pakalbėjome apie Knygų mugę ir šiaip, tai, kas vyksta. Man tą dieną buvo suknelių krizė, tai užsimoviau kelnes ir apsivilkau naują palaidinę labai gražios spalvos…

Sutikau mugėje, ir savo mažuosius draugus – Gabrielių ir Danielių.

Mūsų stendas buvo nedidukas, jį įsirengėme Vaikų salėje – juk mano paskutinė knyga „Mamų knyga“ yra ne tik mamoms, bet ir vaikams skirta.

Knygų mugėje prisirinkau man labai svarbių atsiliepimų ir komplimentų. Apie tai. kaip jau išgamino visas knygas, apie tai, kaip vaikai susidomėjo virtuve ir dabar gamina, ir valgo daugiau daržovių.

Penktadienis buvo rožinis, ir mano telefonas nusėdo, taigi, nuotraukų neturiu daug… Apskritai nežinau, kiek kartų nusifotografavau. Dabar visi turi išmaniuosius telefonus  ir su visais reikia nusifotografuoti. O štai, su kuo nusifotografavau aš:

Susipažinau su Lina Žutaute – fenomenalios sėkmės ir gerumo Kakės Makės knygų serijos autore. Tikrai žinote, apie ką kalbu. Geriausios knygos vaikams! Pirkau enciklopediją ir su Lina labai maloniai pasikalbėjome.

Remigijus Šimašius taip pat užsuko. Su juo mes pažįstami nuo Maisto banko „Kviečiu į svečius“ iniciatyvos. O štai jo žmoną pažįstu nuo senų senovės. Kandidato į Vilniaus merus žmona Anglijoje, University College of London, dėstė psichologiją ir papildomai – lietuvių kalbą užsieniečiams. Šį kursą lankė mano Tomas ir ten susipažinau su Agne. Dabar Agnė – trijų vaikų mama, Šimašiaus žmona, psichologė-psichoterapeutė ir socialinių mokslų daktarė. Small world, ar ne? Nuostabi šeima, ateities Lietuva.

Dar mane aplankė Deividas, pamenate, metų atradimas iš mano laidos.

Raminta iš Kėdainių kaip visada atvežė sausainių. Visada, kai su ja susitinku, gaunu saldžių dovanų. Štai, kaip man sekasi.

O čia Linas. Jo mama atėjo man pasakyti, kad Linas išmoko skaityti iš mano knygų, nes mama turėjo jas atverstas ir visada po ranka. Linas buvo šalia ir skaitė!

Dalia Ibelhauptaitė anonsavo Trubadūrą (kovo pradžioje, būtinai eisiu, nes gruodį nespėjau). Beje, su Dalia ir su Ignu Staškevičumi skaitėme ištraukas iš pasirinktų knygų, LRT forumo renginyje „Žinomi žmonės skaito”.

Benediktas Vanagas, šiais metais buvo tame stende, kur aš buvau pernai. Sakė, palikome gerą aurą. O pats Benediktas, kokią gerą aurą turi…Tai jau tikrai. Rankose – nuostabi knyga apie praėjusių metų Dakarą. Tomas ir Jurgis labai susidomėję jau pradėjo ją skaityti. Ir dar dovanos – visa šeima dabar turėsime firminius marškinėlius Proud to be lithuanian, Su Vyčiu !

O ča – mano seni draugai, na, gerai gerai, ne tokie ir seni, – vienmečai mano beveik… Jie išleido kūrybingumą skatinančą knygą „Žmogus, kuris žinojo viską”. Dabar daro kūrybingumą skatinančus seminarus ir kitaip kuria bei skleidžia geras idėjas.

Gyvoji biblioteka – veikė tokia iniciatyva – projektas, ča tiesiog galėjai ateiti ir paskaityti žmones kaip knygas. Susipažinti su neformatu. Žmonėmis, kurie priklauso tam tikroms, dažnai ignoruojamoms ir plačosios visuomenės netoleruojamoms socialinėms grupėms. Visi iki vieno vadinamieji ne formato žmonės spinduliavo tokį gerumą ir džiaugsmą!!! Džiaugiuosi ten užsukusi, gavau knygą „Gintarinė širdis“, kuri yra apie meilę ir toleranciją. Štai Ernestas, kuris visus ragino užsukti į Gyvają biblioteką.

Ir štai – visa kompanija. Linksmoji Inga, kuri kolekcionuoja tušinukus ir yra tokia linksma, ir besišypsanti, kokie nėra daugelis gatvėje sutinkamų žmonių, nors jie gali patys eiti savom kojom…

Ir dar – Milda ir Dovilė. Draugės, kurios pradėjo augalinių sviestų manufaktūrą ir yra veganės (Sviestas sviestuotas). Pakviečiau jas pasisvečiuoti blog’e kada…

O čia mano merginos, dirbusios mūsų stende visas dienas. Kokios jos nuostabios! 

Tai štai, skaitykime ir knygas, ir žmones.

Pabaigai. Manęs dažnai klausia, ar nepavargtu pasirašinėti, ar bendrauti. Ne, nepavargstu. Fiziškai – galbūt, truputį, bet gaunu tiek geros energijos ir tiek meilės, tiek nuostabių žmonių, kurie supranta ir vertina tai, ką darai. Taigi, esu įkvėpta energingiau kibti į savo naują knygą… Ačiū, visiems atėjusiems!