Yra pasaulyje keletas klasikinių salotų, išvardinsiu kada prie progos. Šiandien apie vadinamąsias Valdorfo salotos, kurios yra sukurtos prašmatniame Niujorko viešbutyje tokiu pat pavadinimu. Esmė jų yra paprasta: saliero lapkočiai, graikiniai riešutai, obuoliai, ir aišku, mūsų draugas majonezas… Tai dabar yra visokių versijų, bet va tik įdėk šią trejybę ir štai tau salotos. Aš, žinia, mėgstu keptą vištą. Jos pas mane būna didelės, tai per vieną kartą šeima niekaip nesuvalgo, todėl paskui yra puikios šaltos vištienos, labai tinkamos salotoms. Tai va, šios salotos yra grynai mano skonio, galėčiau valgyti ir valgyti. Aš majonezą irgi dedu, tik jį per pusę su kefyru – šnai, ir nuostabu. Kažkurį savaitės vakarą pasidariau sau šias salotas ir viena valgiau, nes Tomas ir vaikai valgė kažką kitą. Paprastai tai valgome viską drauge, bet kartais aš sau leidžiu ir salierų pakramsnoti, bo jiems tai neįsiūlysi salotų su salierų lapkočiais… apie vaikus kalbu.