Nebūna gero gyvenimo be kaimynų, bent jau man. Kaimynai yra tikra dovana. Visuomet man su jais sekėsi ir sekasi toliau. Kaimynystė yra įstabus dalykas, kuris kažkur tarp giminystės ir draugystės pasimetęs. Aš manau, kad iš kaimynų galima daug ko išmokti ir kaimynus reikia lepinti. Su nostalgija prisimenu savo Londono kaimynes italę Nancy, iš kurios išmokau virti minestrone ir kuri nuolat vaikams tiekdavo ledus bei kriaušes, ir maltietę Mariją, su kuria vedžiodavome šunis ir kuri paimdavo mūsų paštą bei siuntinius kai mūsų nebūdavo namie.

Dabar irgi turiu nuostabius kaimynus, kurie vaišina pyragais keptais, su kuriais kartu šventes švenčiam ir plepam kieme. Kaip žmonės turi kaimynus, taip ir šalys turi kaimynus ir mes turime visokių jų taip pat. Ir tie mūsų santykiai su kaimynais pasimetę kažkur tarp draugystės ir giminystės. Žinote, mano kepinių knygoje, vienintelis receptas prasmukęs be nuotraukos yra mazurka. Mazurka yra legendinis ir didžiai gerbiamas mūsų kaimynų lenkų Velykų kepinys. Knygoje sudėtas receptas inspiruotas draugės Ievos, kurį pamačius mano improvizacijas juokavo, kad čia ne mazurka o chalturka.

Taigi aš jums dabar ir nesiūlysiu mazurkos, o nuostabiai gardų šventinį kepinį, įkvėptą kaimynystės. Esmė panaši: trapus pagrindas, ant viršaus džiovinti vaisiai ir traškus riešutinis morengas… Tai va šį kepdama jaudinausi, ar pavyks, ar bus toks kokio norėtųsi ir tikrai rezultatas – skonio kupinas ir šokoladinis riešutinis padas, šokoladinę Velykinę Europietišką tradiciją pagerbti, ir maloniai saldus rūgštumas nuo džiovintų abrikosų ir lengvas morengo traškumas… Vieno mažo kąsnio užtenka visam Velykų džiaugsmui užsaldinti.

Kepkite ir jūs, Velykos vertos ypatingų kepinių. Pilno turtingo skonio pyrago, įkvėpto kaiminystės receptas čia.

Velykinis pyragas

 

 

 

Komentarai
  1. ‘kepinių’ knygos neturiu, bet kitas nuolat vartau ir skaitau ir skaitau.. tikrai puikus stilius… kaip humoreskos jos man.. bet ir rimtos kartu.. tik realiai praktiškai tiek daug visko negaminu.. bet jei gaminu iš Jūsų knygų, visgi gaunasi geriau, nei iš galvos.. kažkaip įdomiau.. žinoma, geriausia perimti receptus iš mamos, bet tai mano atveju nėra įvykę, nebent 15-20 proc… nors gal ir meluoju.. gaminu visgi jos principu… itin taupiai, paprastai.. įtariu, kad visgi perėmiau tą suvokimą.. tik tokios įvairovės kaip Jus tikrai gal nebūtų.. o guodžia gal labiausiai paprasta grikių košė su sviestu… šį pavasarį labai mečiausi į žalėsius ir daržoves.. net pagėrėjo odos būklė.. tikrai efektyvu.. ………….. linksmų švenčių.. 🙂

  2. Labai skanus, turtingo skonio pyrgas 🙂 bandziau ir su traskiu morengu ir su tokiu kaip „tasiu” (gavosi kaip pauksciu pienas).

    Rekomenduoju tiems, kas noretu kazko netradicinio 🙂

Rašyti komentarą