8241
Beatos virtuvė

Žemuogių pievos gyvenimas ir vienas nepamainomas cheesecake (sūrpyragis) su žemuogėmis!!!

(2)

Praėjusią savaitę buvau pievoje prie Vilniaus. Plieskė saulė, vaikai braidė po smilgas, aš su savo grikių mišraine įsitaisiau pakrūmy. Bet prieš tai ėjau pati po pievą pabraidyti, nes buvo anonsuota, jau žemuogių yra. Tikrai yra, paslampinėjau penketą minučių akis nudelbus į pievos pakraščius ir grįžau su visu vėriniu.

Žemuogių vėrinys_Beatos virtuvė

Aišku pasigirti gi reikia, kad jau pirmas žemuoges valgiau. Neatsimenu, kada paskutinį kartą jas rinkau. Štai ir vienas iš mano „kai grįšiu Lietuvon“ dalykų padarytas – žemuogių karoliai suverti. Paskui vaikai pamatė, tai šukavo tą pievą iš esmės, vis pareidami su saujelėm, ir patys pradėjo verti.

Šeštadienį buvau „ten, kur mėlynas Nemuno vingis“. Ir vėl man visur akyse važiuojant lietuviškų kaimų kaimelių pavadinimai – vis skaitau. Į priekį važiuojant mačiau gal penkis raudonuogių pardavėjus pakelėje, atgalios važiavau jau po aštuonių, galvojau, nebus, bet buvo! Žinote, kaip būna… Važiuoji gana greitai, pamatai ir: ką daryt, ką daryt, kur stabdyt? Kur sustot? Yra už manęs mašina ar ne? Oi, jau pravažiavau, bet žemuogių noriu… Tai ką, greitai pasikalbėjau su savimi, priėmiau sprendimą ir apsisukau. Iš vaikų nupirkau visas žemuoges. Buvo trys vaikai iš gretimo kaimo. Pusė litro žemuogių – 10 litų, tai aš už viską sumokėjau 45 lt. Sakot „Oi kaip brangu? Ta Beata visai neskaičiuoja…“ Bet galvojau, kaip vaikai rinko, jiems tie pinigai yra lobis, man lobis – žemuogės, visi laimi.

Nemuno viengis_Beatos virtuvė

Sekmadienį laukė ėjimas į svečius, jau žinojau, ką nusinešiu – cheesecake su žemuogėmis.

Dabar apie tą vadinamą cheesecake, arba iš tikrųjų sūrio pyragą. Jis paplitęs tikrai plačiai po Lietuvą, o apie kitas pasaulio vietas net nekalbu. Tiesa, aš kažkodėl tam cheesecake esu gana išranki. Man jis dažniausiai būna per riebus. Pamenu, kai dariau patį pirmą pagal amerikietišką receptą, tai buvo seniai seniai. Tada sunaudojau gal toną philadelphia sūrio, tai praktiškai jis ir nebuvo suvalgytas. Man su philadelphia visada per riebus, per sunkus, per gremėzdiškas, bet jų pranašumas tas, kad būna maloniai sūrūs…Vos vos, bet sūrumas prisideda prie bendros geros skonio puokštės.

Cheesecake – sūrio pyragai – man labiau prie širdies su itališkais sūriais. Labiausiai patinka, kai rikota su maskarpone kaip dvi draugės eina lygiai ir vienodai ir per pusę. Tad tokį ir kepiau sekmadienį iš ryto. Jį pagerinau ir dar patraukiau link amerikietiško cheesecake varianto, nes įdėjau tikrai dosnius du žiupsnius druskos ir įpyliau citrinų sulčių. Ir žinote ką? Šviežias, tą pačią dieną keptas, šaldytuvo nei trupučio nematęs ir nepersaldintas (labai svarbu su cukrum atsargiai, nes per saldus – lygiai taip pat blogai kaip ir per riebus) yra pats geriausias… Nors jį galima kepti ir anksčiau bei kišti į šaldytuvą – nieko čia jau tokio, bet tada svarbu, kad vėl sušiltų iki kambario temperatūros, nes toks labiausiai burnoje tirpsta.

Prie tirpimo prisideda ir tai, kad nedėjau nei krakmolo, nei miltų surišti, o tik padidintą kiekį trynių. Jie taip pat viską suriša, bet tokiom nematomom minkštom sijom. Tryniuose esantis lecitinas atsakingas už glotnumą, todėl jų čia net penki. O ką ir kaip čia veikė žemuogės? Sakyčiau, visai geras dubenėlis buvo sutrintas ir užpiltas ant viršaus, o po to vaikai išdėliojo ant viršaus žemuogių kalnelį.

Cheesecake – sūrio pyragas su žemuogėmis_Beatos virtuvė

Apie sausainius. Panašus receptas, tik su braškėmis, jau buvo blog‘e kažkada. Tiesa, mažesnėmis apimtimis ir su „Doria“  migdoliniais sausainiais, dabar rinkausi avižinius sausainius. Tikslumo dėlei galiu pasakyti, kad berods tai buvo „Grany“ sausainiai, tokiu cilindru supakuoti, ne maišelyje. Avižiniai, 200 g pakelis, viso neprireikė, tai galbūt apie 160 – 170 g.

Kepkite 24 cm skersmens kepimo formoje.

Kitas dalykas: dažniausiai pyragas trūkinėja. Bet jei atvėsinsite lėtai orkaitėje su pravertomis durelėmis, tai gal ir pavyks jį vientisą išlaikyti. Bet nieko tokio, jei ir nepasiseks, tam aš ir pilu uogų tyrelę, kad pasislėptų nesklandumai ir skonio duotų, o paskui jau uogomis puošiam.

Taigi receptas čia.

Jei reikėtų išsirinkti vasaros receptų saldėsių topą, šis keliautų ten tikrai. Ir šiaip, visada gerai mokėti išsikepti cheesecake. O ką jau kalbėti apie žemuoges…

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (2)
Komentarai
  1. Ana parašė:

    Noretusi isbandyti si recepta. Tik kur gauti siu aviziniu sausainiu? 🙂

  2. Viktorija parašė:

    Ojjjj kaip pasisekė tiems pas ką šis grožis keliavo 🙂

Palikite komentarą


Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.