Velykų Bobutė siaučia toliau: konkursantų apžvalga

Oi, ta bobutė kad siaučia, oi, nerimsta! Kai tik paskelbiau apie jos šėlsmą parduotuvėje ir konkursą, iš karto sulaukiau laiškų! Nesimaivysiu, nebuvo jų šimtai, bet kiekvienas vienodai įdomus ir svarbus.

Pirmiausia, tai ačiū ačiū ačiū visiems, gal labiau visOMS dalyvėms. Kai pradėjo plaukti laiškai pavasariniais upeliais, tai štai, net serveriai nuotraukų svorio neatlaikė, bet viskas gauta, perskaityta, išnagrinėta ir nuspręsta.

Tačiau iš pradžių, norėčiau tokią bendrąją apžvalgą padaryti. Vienos paraiškos išsiskyrė kruopštumu, matosi, kad mielos ponios pareiškėjos skyrė laiko – pasėdėjo, pagalvojo, padirbėjo. Kitos, paprasčiau parengtos, bet manau, svarbu tai, kad visos mintimis grįžot į vaikystę ir prisiminėt močiučių, mamų ruoštas Velykas arba mintimis nukeliavot į savo šeimos šventes, arba galvoje apsidėliojot šiųmetinių švenčių planą. Šventinė nuotaika yra svarbiausia, tai ne viena pabrėžėt savo laiškuose, ir tikrai jums pritariu.

Buvo labai įdomu skaityti, kaip kas margina kiaušinius, ką gamina, kas kokių tradicijų laikosi.

Štai Inga, Austrijoje nusižiūrėjo, ir kaip suprantu, į savo šeimą atvedė tradiciją kepti avinėlį – labai įdomu. Tik iš kur tokią formą reiktų gauti?

O štai Vitos šeimoje saldus stalas yra svarbesnis už nesaldųjį, ir tokį toną Velykoms užduoda močiutė, kuri kepa ir tortą, ir skruzdėlyną, ir “tokius ežiukus”, ir eklerus su kiaušininiu kremu. O šiemet džiaugsis “špygomis” (“tai tokie sausainiai/ baronkos, susuktos, ir glajus deginto cukraus ir medaus, ir apvoliota apelsino žievelėj” – taip rašo Vita, labai įdomu, tikrai neplačiai paplitęs skanumynas, gaila, kad, Vita, nepasidalinot išsamiau).

Vilmos šeimoje Velykų ir kitų švenčių vaišėmis rūpinasi vyras (geriausi linkėjimai ir susižavėjimo šūksniai jam!), o išskirtinis dalykas yra naminė gira – Vilma pasidalino receptu, kaip ją padaryti.

Loreta savo šeimai iškelia tikrą Velykinę puotą ir atsiuntė net 10 savo gaminamų patiekalų trumpų aprašymų – idėjų, gaila, kad neišsamių. Atkreipiau dėmesį į kiaušinių marginimo būdą – pradžioje, prieš vyniojant į svogūnų lukštus, kiaušinis padrėkinamas ir “krapštuku aptapšnojamas įvairių spalvų dažais”, o toliau jau verdama tradiciškai. Įtariu, kad labai margi ir spalvingi kiaušiniai pavyksta.

Eglė Velykoms kepa sausainius avinėlius – juos jau publikavo savo ir Austėjos bloge. Graži, smagi idėja.

Violetos šeimoje, Velykos – ne Velykos be tradicinės įdarytos vištos. Gaila, nėra nuotraukos, kad įvertintumėm tą grožį, bet receptu Violeta maloniai dalinasi.

Nepabėgant toli nuo vištos, Gintarė, radusi laiko tarp vaikiškų ligų, pasidalino savo savo vištos krūtinėlės mišrainės receptu.

Rugilė B. neįsivaizduoja Velykų be kiaušinių ridenimo varžybų, jos šeimoje Velykos laukiamos labiau nei Kalėdos. Rugile, būtų buvę įdomu sužinoti, kokios jūsų varžybų taisyklės, kas laukia nugalėtojo, kaip guodžiate pralaimėjusį?

Kita Rugilė Č. pribloškė savo Velykiniu patiekalu – Šerno kumpiu! Prižadu, kad visą puikų jos aprašymą ir receptu (su visa nuotrauka, kai tik bus atsiųsta) publikuosim Svečio skyrelyje – bus garbė priimti tokią viešnią!

Joana atsiuntė puikią idėją, kaip papuošti Velykų stalą – nesunkiai pagaminama, gražiai atrodo, vaikams džiaugsmo – į valias. Manau, kad vyresnieji ir patys gali prie stalo puošybos prisidėti.

Visus čia paminėtus receptus paskelbsiu per šią savaitę.

Na, o apžvelgus visas paraiškas, kurios vienaip ar kitaip patraukė akį, liko paskelbti tris finalo dalyvius. Bet tai padarysiu rytoj. O vietas paskirstyti paliksiu jums, mielos skaitytojos ir mieli skaitytojai. Kviesiu jus pasisakyti komentaruose, kas ir kodėl labiau jums patinka.

Dar noriu pasakyti, kad ne paskutinėj vietoj vertinant buvo įdėtas darbas, ruošiant paraišką – tai visi trys finalistai tikrai ne penkias minutes skyrė ir todėl visi nusipelnė būti vienaip ar kitaip apdovanoti.