Trumpai apie vakar ir projektą, kuriame didžiuojuosi, kad esu pakviesta dalyvauti. Tikiuosi, kad jums taip pat pasirodys įdomu ir artima. Vakar Švedijos ambasadoje vyko pjesės, kurios pastatyme Lietuvoje man teko garbė būti pakviestai, pristatymas žiniasklaidai… Taigi, trumpai kas ir apie ką. Pjesė apie moterų teises visame pasaulyje, paremta tikrų, bet neeilinių moterų istorijomis, jų pasakojimais – visas jas vienija vienas dalykas: paprastoje kasdienybėje neišmatuojamas patirtas skausmas ir išgyvenimai. Septynios moterys iš septynių pasaulio valstybių, visos su savo istorijom. Šį projektą Lietuvoje pristato ir atveža Švedų ambasada, šios pjesės prodiuserė, režisierė – Hedda. Ji važinėja su „Seven” po visą pasaulį. Pjesė ta pati, tik skirtingos kalbos ir skirtingos moterys – aktorės – skaitovės. Pasirinkti žinomas moteris – viena iš strategijos dalių. Kai mane pakvietė prisidėti prie šio projekto, mažai ką žinojau, iš karto nuėjau į „Seven” puslapį, ir daugiau paskaičius supratau, kad labai labai noriu prisidėti – ne tik praplėsti savo horizontus ir sužinoti daugiau, bet ir, kaip jie sako, „paskolinti” savo balsą kalbant. Nesvarbu, kad galbūt LT moterų padėtis nėra tokia kaip Afganistane, bet mes juk pasaulio dalis. (Neslėpsiu, kad puslapyje iš karto atkreipiau dėmesį į Meryl Streep ir Hillary Clinton nuotraukas. Meryl Streep skaitė vaidmenį pjesėje Niujorke.) Vėliau nuvykau į Stokholmą susipažinti su Hedda ir sužinoti daugiau apie projektą. Pjesę anglų kalba perskaičiau prieš pat susitikimą. Pjesė ir tie pasakojimai, kuriais dalinasi moterys, yra tikrai ne iš lengvųjų, ypač jei iš tiesų minutę kitą pagalvoji apie tai, ką toms moterims tenka patirti… Aš iš karto Heddai ir Andreas iš ambasados pasakiau, kad nesu tikra, ar man pavyks, nes net nežinau, ar galėčiau kai kuriuos skaityti neužsikirsdama…
Ši pjesė jau keturis metus yra rodoma, skaitoma ne tik Švedijoje, bet ir visame pasaulyje. O moterų roles-dialogus skaito skirtingų patirčių ir profesijų žmonės – nuo politikų iki visuomenininkų. Žodžiu, projektas tikrai įdomus ir be galo džiaugiuosi, kad buvau pakviesta. Švedijos ambasada, organizuojanti ir pristatanti Lietuvai šį projektą, tuo pat metu organizuos ir konferenciją, skirtą prekybai su žmonėmis…
Taigi, vakar susitikom dar kartą su Hedda ir pirmą kartą skaitėm pjesę. Eglė Špokaitė, Aistė Smilgevičiūtė, Arminta Saladžienė ir Agnė Zuokienė, dar prie projekto prisidės Mūza Rubackytė ir Jazzu… Taip pat teko garbė susipažinti su Švedijos ambasadore Lietuvoje – nepaprasto grožio ir gracijos moteris (ir dar trijų vaikų mama, mažiausia mergaitė gal dvejų su trupučiu bėgiojo paskui po priėmimų kambarį). Tai va, štai jums girl power, gal tiksliau woman power. Taigi, čia ne tik apie tai, kaip yra svarbu gerbti ir saugoti žmogaus teises, bet ir apie tai, kad drąsa ir pasiryžimas gali pakeisti pasaulį, taip pat apie moterišką solidarumą bei bendrą idėją ir mintį, kad mes visi esame vienas…
Turiu pasakyti atvirai, kad skaityt savo vaidmenį (aš skaitau Mo Soucha, Kambodžos politikė, kovotoja prieš prekybą žmonėmis) man nėra lengva, bet mano žodžiai emocine prasme lengvesni, nei kiti vaidmenys… Tai bus puiki proga padirbėt su savimi, kaip atskirti emocijas nuo balso…
Norėčiau ir jus pakviesti būti dalimi šios iniciatyvos… Pasirodymas vyks Teatro arenoje gegužės 31 dieną. Bilietai tik aštuoni litai….
Daugiau apie vakar dieną parašė ir nuotraukų pridėjo štai čia lrytas, 15min (iš jų ir paėmiau nuotraukos URL, kurią įsidėjau čia.)
Ar esate kada pametę batą eidami per gatvę, kai atvažiuoja automobilis tiesiai priešais jus?… Aišku, ta gatvė, tai ne automagistralė, bet tiesiog Didžioji gatvė. Va štai taip man atsitiko vakar, einant iš Švedų ambasados – ar iš susijaudinimo, ar dėl pakilios nuotaikos, bet batas savarankiškai nulėkė nuo kojos… Nieko neliko, kaip susirinkti batą ir bėgti nuo mašinos… Paskui tas batas man dar mėgino nukristi nuo kojos kokius tris kartus…Tikrai juokinga ir nelabai malonu. Cha cha – nepameskite batų ir neišvirskite iš kojų, taip sakant…:))
(15min.lt foto)
o cia bus anglu kalba?
Smagu girdėti, kad Lietuvoje vyksta kažkas įdomaus ir „nekriminališko” 🙂 . Daugiau tokių renginių. Gaila, kad tik Vilniuje…
Sėkmės Jums!!!
Super ideja. Nebuvau anksciau girdejus apie sita projekta. Sekmes dalyvaujant.
o man labiausiai patiko Švedijos ambasadorė (antra iš dešinės, turbūt).. o apie ką ten?.. apie skaitoves.. man irgi, manau, patiktų… tiesa sakant, kažką panašaus ir sau susikūriau.. – praeitą savaitę skaičiau publikai tekstą.. jaudulys buvo per didelis, nes nemačiau žodžių vieną akimirką… tiesiog „užgriuvo” tekstas.. tai buvo religinėje aplinkoje.. 🙂
Butu idomu pasiklausyti, idomus projektas, be gaila ne Lietuvoj 🙂 O man kelis kartus kulnas buvo istriges vaziuojant metro eskalatorium 🙂 Ne pats maloniausias jausmas, kai eskalatorius sau toliau vaziuoja, o bato neina istraukti tiek istriges 🙂 Sekmes Beata ! 🙂
Sveikos!
Perskaičiau sudomino. Bet … nenorėsiu pamatyt ir išgirst, nors tikrai sudomino. Per daug neigiamų emocijų… Suprantu, kad tai apie tikrą gyvenimą, bet per daug jautri esu tokiems dalykams.
Todėl, galiu tik parašyti, kad žaviuosi tokiomis moterimis kaip Jūs Beata ir aišku dar norėčiau palinkėti sėkmės 😉
Labai įdomus prjektas. Pagaliau kažkas rimtesnio, o ne apatinių baltinių kedenimas…
Gal ši pjesė atkeliaus ir į kitus miestus?
Kaip ir kiekviena moteris, taip ir kiekviena batelių pora turi savo istoriją. Vienos istorijos talpina saujas džiaugsmo, kitos – pilną aruodą gyvenimo nesusipratimų, trečiosios – gyvena svajonių išsipildymo laukimu… Svarbu, kad yra kas išklauso jas ir pasiima dalelę jausmo sau. Vis lengviau..
Puikus projektas..
Labas, Beata,
…na, būtų l. super pamatyti, senai jau apie kažką tokio negirdėjau..tema l. įdomi, aktuali, svarbi, nors, matyt, visgi ir skaudi, įsivaizduoju, kad pjesė taip pat..visgi bandau ir aš savo laimę 🙂 ..nors man l. tinka priežodis: ” nesiseka loterijoje, sekasi meilėje” ;DDD
Su geriausiai linkėjimais, Justina.
Gražios dienos 🙂
Sveikos,
O kaip būtų smagu sudalyvauti šiame projekte.
Ir žinoma Jums Beata didžiausios sėkmės šioje pjesėje:))
Linkėdama gražios dienos,
Kristina
septynios. ačiū
[…] tai ne teatras, o kampanija. Kampanija yra už moteris ir už žmogaus teises. Apie tai jau rašiau, bet tik pasakysiu, kad nepaprastai džiaugiuos susipažinusi su nuostabiomis moterimis, kurios […]