Savaitė – kur pagaliau viešpatauja vasara!

Cha, na kartais man tikrai labai sunku nuteikti save parašyti karolius, bet tai darau ir ne tik dėl jūsų, bet visų pirma – dėl savęs. Juk tik man pačiai bus kažkada labai smagu pamatyti visa tai. Kita vertus, kartais tiesiog privalai prisiversti, nes jei nestumtelėsi sau maloniai į minkštąją, tai nieko nenuveiksi, nes tas dalykas – vadinamoji prokrastinacija arba kitaip – chroniškas atidėliojimas, arba tiesiog tingus snūduriavimas, oi, koks malonus…

Visų pirma, tai praėjusią savaitę net nespėjau pasigirti, kad buvau nuostabiame gimtadienyje! Tokiame, kur norėjosi ir tikrai teko braukti tą pačią tyriausią, pačią gražiausią džiaugsmo ašarą už kitus, ir už tai, kad och, kaip man pasisekė. Ir tikrai pirmą kartą buvau gimtadienyje, kur dainavo operos solistai, taip smagiai ir taip iš širdies… Tada supranti, kad savo talentu reikia dalintis ir tie, kurie daugiausiai ir neskūpai pasidalina, tie laimingiausi. Taigi, dar kartą – su gimtadieniu, Egdarai! Va, kaip mes, merginos, puolėme su juo fotografuotis…

Dar labai dvi svarbios praėjusios savaitės dienos buvo skirtos mano visuomeninei veiklai. „The Tiltas Trust“ labdaros fondo posėdis ir paskui apsilankymas Richard House Children’s Hospice (vaikų slaugos ligoninėje) Rytų Londone.

Apie tai, ką ten mačiau, pasidalinsiu su Mamų Unija. Po to susitikau interviu su vyriausiąja Royal Marsden Hospital dietologe… bet apie tai, kada kitą kartą gal plačiau? O grįžusios į Vilnių manęs laukė JIS – mano vasaros žurnalas…

Dar labai svarbus įvykis, mano nuostabi draugė Goda pagaliau parašė knygą apie Paryžių „Savas Paryžius”, be šitos knygos į Paryžių net nebandykite važiuoti – prapulsite…

Po to iki manęs atkeliavo ir naujoji „Panelė”. Kaip žinia, senoji panelės komanda, kuri jos laivą valdė dvidešimt metų, dabar jau tuoj tuoj išleis naują laivą, o naujoji „Panelė” pasisveikino su nauja redaktore, ir va štai tokią apyrankę, kuri yra vienas iš tų populiarių naujų madingų, tave visą suskaičiuojančių device’ų – skaičiuoja, kiek eini ar teisingai sėdi, ir kaip tavo viskas laikosi.

Atleiskite, bet dar nei vieno, nei kito išbandyti nespėjau, bet kai išbandysiu – pasidalinsiu.

Va, o Kulinarijos studijoje manęs aną savaitę dar laukė Tortų Karalienė ir aštuonios nuostabios moterys, su kuriomis buvo super smagu gaminti tortus saulėtą penktadienio popietę…

Šeštadienis buvo dviračiai ir draugai. O sekmadienį paminėjome tėčius. Ar žinote tokį pasakymą: Happy Wife – Happy life. Tai aš manau taip: Happy Dad – Happy Kids&Happy Wife. Už laimingus Tėčius, nes kai jie laimingi, tai ir visi laimingi.

Laimingos savaitės visiems!