Mieli ponai ir ponios, ar nėra taip, kad atrodo, jog ta gaivališka ir tvanki rugsėjo pirmoji buvo prieš dvi savaites? Man tai tikrai taip. Bet koks nevaldomas yra tas ruduo, lyg būtum perjungęs kitą kanalą. Nuotaika kita, veidai kiti… Man ruduo – tai namų laikas, toks, na, sugrįžimas namo, todėl ir praėjęs savaitgalis buvo tobulas „nieko neveikimo“ savaitgalis: buvau namuose, tvarkiausi, gaminau, buvau su vaikais, žiurėjome filmą ir ėjome į miestą, ir gaminau tai, ko jie norėjo – cepelinus.

Ir dar naudojau selfie stick’ą. Su vaikais, va, darėme kibinus ir plikytus sausainius, ir sriubą virėme, žodžiu, šėlome kaip reikalas virtuvėj.

Tai va, atėjo tas namų laikas, kuris yra pats geriausias laikas. Bent jau mane jis subalansuoja geriausiai ir pripildo naujų jėgų, kurias paskui gali nešti iš namų į gyvenimą. Va taip. Tiesą sakant, jau ir mano laida šią savaitę, tiksliau, šeštadienį (16 valandą) jau grįžta į televizorių, į LNK kanalą. Na ir kaip gyvenime, taip ir laidoje – pirmoji laida ir skirta sugrįžimui namo – gaminsiu tai, ko labiausiai pasiilgstu, kai išvykstu svetur ar atostogų. Iš ryto nueisite į turgų, į vaikų užsiėmimus, apsipirkti, o paskui jau šast, ketvirtą popiet ir įsijungiate LNK.

Jau aptariau feisbuke, bet sekmadienį padariau sau svarbų atradimą – cepelinus išviriau be bulvių tarkavimo mašinos! Kaip taip gali būti?! Ogi gali sau laisviausiai. Ėmė ir sugedo bulvių tarkavimo agregatas. O bulvės jau nuskustos, viskas paruošta, tai suplakiau su blenderiu ir džiaugiausi. Kol pasidalinusi FB šia nuotrauka sužinojau, kad jau visi seniai šitą atradimą padarė ir, galima sakyti, tik taip cepelinus ir gamina, dar kiti net su sulčiaspaudėmis įsigudrinę bulves tarkuoti. Nežinau, kaip taip yra, bet va, mano vaikai, tai labai mėgsta cepelinus, Izabelė jau seniai prašė, tai pagaliau padariau.

Savaitgalį Viniaus Gediminos prospektas buvo tarsi ištisas didelis prekybinis koridorius – vyko sostinės dienos. Sutikau ten daug bičiulių, ir mano pačios ledų vežimėlis ten viešėjo. Tai truputį padėjau, truputį ledus valgiau.

Sutikau ir sviesto sviestuoto merginas, labai norėjau jų riešutų sviesto nusipirkti, bet tai jau Jurgio kantrybė nebelaikė ir traukė kuo greičiau važiuot namo.

Dar praėjusią savaitę įvyko LNK naujo sezono pristatymas. Ir tiesą sakant, šis renginys buvo įspūdingiausias muzikos šou, kokį tik esu gyvai mačiusi. 20 geriausių dainų paminėti 20-čiai LNK metų. Sėdėjau išsižiojusi. Deja, niekas nefilmavo, tai nežinau, kur pažiūrėti, bet buvo įspūdinga. Sutikau ten daug žmonių, bet su niekuo nenusifotografavau…Tik pabaigoje su dviejų mėgstamiausių žurnalų redaktorėmis: Gražina Michnevičiūte („Moteris“) ir Jurga Baltrukonyte („Happy 365”).

Kalbant apie žurnalus, leidau sau šį sekmadienį padaryti negirdėtą dalyką: atsibudau devintą ryto ir dar valandą gulėjau lovoje skaitydama žurnalus: šventinį „Moteris“ numerį… „Žmonės“ ir „Laima“. Tai ar ne čia, tiesiog tikra laimė tai daryti????

Tai štai, tokia mano laimė – naminė… Pati geriausia laimė naminė.