8241
Beatos virtuvė

Nepriklausomas Žurnalistas Papartis ir Palangos čeburekizacija

(7)

Istorija iš mano gyvenimo. Prieš kokias penkias dienas, nei iš šio nei iš to ant mano dešinės akies pradėjo kilti taip vadinamas miežis, bet ne toks, kaip vaikystėje ant viršutinio voko ir raudonas, o toks kažkoks vidinis,bet taip pat ant virštutinio bet pasislėpęs ir skausmingas,  tai prabusdavau su tokia alkoholikės akimi. Aš aišku į paniką nepuoliau, galvoju pabus ir praeis. Ir va pirmadieni ėjau su draugių bureliu vakarienės ir pristačiau joms prie stalo šį opų sveikatos sutrikimą. Draugė Diana sako, reikia spjauti į akį ir praeis.. Užsimerk spjausim, be seilių nebijok. Ir žinokite, spjovė jos dviese man į tą užmerktą akį ir kitą dieną pradėjo miežis mažėti…ir netikėk tu žmogus visokiais liaudiškais sveikatos taisymo būdais. Dabar pristatau naują rašytoją tiklaraščio, kuris tikiuosi gal kartą per menesį, o gal net ir du priklausomai nuo užimtumo, nes aišku yra labai užimtas žmogus turintis rimtą darbą ir visokių pareigų. Todėl vardo ir pavardės negaliu sakyt, taigi pristatau Nepriklausomą Žurnalistą Papartį. Jis tikiuosi rašys visokiomis vartotojiškomis temomis. Pirma jo reflekcija, pasibaigusios vasaros aidas, čeburėkų Palangoje tema. Vėliau jis žadėjo parašyti tiriamosios žurnalistikos publikaciją apie tai kaip turguje atpažinti tikrą ūkininką nuo lenko spekulianto….čia ateityje, o dabar kalba Nepriklausomas Žurnalistas Papartis.

Palangos čeburėkizacija

Siūlau į čeburekų verslą Palangoje pažiūrėti nauju kampu. Senos pasakos apie čeburekus, gaminamus iš abejotinos mėsos manęs kažkodėl neįtikina. Pagalvokit logiškai: nėra, nėra Palangoje tiek kačių, kad būtų galima pamaitinti visą J.Basanavičiaus gatvės elitą.

Senolių patirtis sako, kad alkanas žmogus tampa išmanesnis ir darbštesnis – juk reikia kažkaip pinigo duonai prasimanyti. Tačiau man atrodo, kad senoliai eilinį kartą klydo – per krizę fantazijos lietuvių smegenyse nepadaugėjo.

Tuo šią vasarą įsitikinau po ilgos pertraukos apsilankęs Palangoje.

Šiemet atostogavau Neringoje, Ventės Rage ir Klaipėdoje. Į Palangą paskutinę atostogų dieną užsukau tik dėl smalsumo. Norėjau pažiūrėti, ar ištiktųjų ten taip „blogai“.

Kol pliaže aplinkiniai skaitė laikraščius, žaidė tinklinį ar maudėsi, aš susigalvojau kitą pramogą: skaičiavau ir fotografavau pro šalį einančius čeburekų pardavėjus.

Kaip žinia, čeburekas yra vienas iš Palangos simbolių, bene vieninteliai dar galintys konkuruoti su Lietuvoje įsigalėjusiais kebabais. Atsimenu, kaip dar vaikystėje lėkdavau į prie kopų buvusią  čeburėkinę, vietoje kurios dabar stūkso kažkoks viešbutis.

Šių metų vieno rugpjūčio savaitgalio statistika buvo neįtikėtina: per 70 minučių, kurias praleidau pliaže (toliau nuo tilto) pro mane praėjo net 24 čeburėkų (kai kurie kartojosi) ir tik vienas ledų pardavėjas.

Žinokit, man pasidarė baisu. Ne dėl to, kad riebaluose kepti, keturis litus kainuojantys čeburekai ar kepta duona yra nesveikas maistas. Ne dėl to, kad čeburekų pardavėjai tai daro nelegaliai.

Mane šokiravo fantazijos trūkumas. Kodėl visi pardavinėja tik čeburėkus? Kokios sėkmės gali tikėtis vienas paskui kitą žygiuojantis pardavėjas? Kodėl negalima pasiūlyti vaisių, uogų, mineralinio vandens (lauke buvo apie  (lauke buvo apie 30 laipsnių), bandelių. Pagaliau, kuo čeburekai geresni už kibinus? Pats mačiau, kaip vienintelis ledų pardavėjas vos spėjo rinkti pinigus.

Glumina ir tai, kad beveik visi pardavėjai lyg uolūs kareiviai moka vos vieną skanduotę: „Karšti ….labaaaaiiii skanūs čeburėkai……., kepta duona ir šaltas alus“.

Niekaip negalėjau suprasti, kaip tame pačiame plastikiniame šaltkrepšyje (ar kaip jie ten vadinasi) vienas šalia kito sudėti čeburekai ilgai gali išlikti karšti, o alus – šaltas.

Tokia prekyba būtų logiška, jei žmonės čeburekus griebtų iš rankų, tačiau net vidudienį – per patį pietų metą pirkėjų buvo vos vienas kitas.

Nenuostabu, kad geriausiai prekyba sekėsi vienai močiutei. Ji vaikščiojo apsirengusi taip pat, kaip jaunieji čeburekų atstovai, turėjo tokį patį krepšį.  Tačiau jos sėkmės formulė buvo paprasta – čeburekai, jei tikėti reklama, buvo „naminiai“.

Manau, kad močiutei už šį rinkodaros triuką duodu pliusą. Fantazijos neturintiems studentams reikėtų geriau pasiruošti kitai vasarai.

Visada Jūsų

Nepriklausomas Žurnalistas Papartis

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (7)
Komentarai
  1. ceburekai parašė:

    niu va esu ir as tuos ceburekus valgiusi. ir jie manes nesuzavejo, tai kita diena tempemes is parduotuves desros su duona. nes po cebureku nevalgiau visa diena. pykino ir kazkosk sleikstulys buvo. netokie, kokius namuose gaminame.

  2. Rita parašė:

    O as kaip tik vasaros pradzioje, kai buvau viena diena Palangoje tai buvau nustebinta cebureku pardaveju isradingumu. Viena mergaite sauke tokio pobudzio zinute: „Mielos moterys, mielos merginos, pavalgom pavalgom…juk grazaus kuno turi buti daug, todel karsti ceburekai – laukia jusu“.

  3. kuku parašė:

    Ar tas Papartis tik ne p. Užkalnis?

  4. Beata Nicholson parašė:

    mielas Kuku, neblogas spėjimas, bet manau ponas Užkalnis ir savo darbų turi iki kaklo,tai tikrai nespėtų dar ir man parašyt:)) Papartis yra Papartis

  5. Andrius Užkalnis parašė:

    Ačiū už spėjimą ir ačiū, kad galvojate apie mane, bet aš savo vardu pasirašau, kai rašau; manau, jei iš manęs bus kontribucija, tai Beata praneš nedviprasmiškai.

  6. Ieva parašė:

    O tą močiutę pamenu ir aš. Prieš maždaug aštuonetą metų valgiau jos naminius čeburėkus. Klausiau, iš ko gamina. Tai, pasirodo, naudoja kefyrą ir net į mėsą svogūnų laiškų, kad skaniau būtų, prideda. Žinokit, tikrai skanūs buvo, burnoj tirpo…

    Tu matai, ji vis dar naminiais ir vis dar prekiauja…

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.