8241
Beatos virtuvė

Naujųjų metų pažadai iš anksto: ką pažadu aš ir ką pažada kiti (Lavija, Austėja, Martynas, Vilma ir Užkalnis)

(10)

Laba diena, gerbiamas pirmadieni. Kaip visada, mes jums esame pasiruošę ir su nauja energija – „valiooo, vėl pirmadienis“, o ne „vaje, vėl pirmadienis…“. Tęsiu įkvėpiančių pirmadienių seriją. Rašiau apie kitų svajones, apie jaunąjį ūkininką Povilą, apie Domą, kuris gyvena šokoladu, šiandien noriu parašyti apie planus ir pasižadėjimus.

Praėjusią savaitę buvau Lietuvoje, nufilmavome Kalėdines laidas, papuošiau eglutę, dirbau pilnu tempu. Todėl šiandien sau leisiu truputi pasirūpinti savimi, nes jei ratų netepsti toli nevažiuosi, todėl šiandien tik truputis darbo, o daugiau rūpinimosi savim.

Labai džiaugiuosi, kad taip šiltai buvo sutiktas rankinės kalendorius – planuotė. Jo užduotis tokia ir yra – būti pagalbininku, bet tokiu, kuris būtų mielas, malonus ir naudingas daiktas, kurį būtų malonu turėti kiekvieną dieną… Tikiuosi (nors  jis tikrai į kišenę netilps), jis gyvenimą tik palengvins, kai viskas bus surašyta ir darbai bei dienos surikiuotos. Paprastai tokiuose kalendoriuose savaitgaliams būna palikta tik po pusę puslapiuko, bet šiame – leiskite sakyti „Mano planuotėje“ – savaitgalis irgi diena, kurią kartais dar daugiau reikia nuveikti ir nepamiršti, taigi savaitgalio dienoms, šeštadieniui ir sekmadieniui, skirta po puslapį, taip pat ir šventinėms dienoms po puslapį. Na, o kad jos išsiskirtų iš bendros masės, jų lapai yra spalvoti, skirtingi mėnesiai skirtingomis spalvomis nuspalvinti… Oi, ką aš čia, užsikalbėjau… Grįžkime prie pasižadėjimų naujiems metams…

Tiesa, dar iki sausio palaukti mėmesį reikia, bet ruoštis, manau, galima pradėti jau dabar… Aš visose savo naujų metų užrašų knygutėse užsirašau, ką aš noriu padaryti – tokius pasižadėjimus sau. Taigi jau pradėjau ir šioje, negalėjau iškęsti – jau užsirašiau savo vardą, adresą naujoje užrašų knygutėje ir pirmus pasižadėjimus. 

Mano pažadas būti ryžtingesnei jau užrašytas Mano knygoje

Aš kitais metais pasižadu būt ryžtingesnė ir mažiau atidėlioti dalykus, daugiau imtis ryžtingai reikalo… Taip pat norėčiau išmokti iš karto imtis reikalo ir mažiau atidėlioti, taip pat daugiau judėti ir valgyti daugiau daržovių 🙂 Iš tiesų, visų pažadai, kuriuos apklausiau, man atrodo labai artimi, ir beveik visus, na gerai, ne visus, bet daugumą, galėčiau užskaityti kaip savo…

O ką pasižadėsite sau jūs?? Aš manau, kad mes visi esame labai panašūs, visi juk iš tiesų esame vienas… Tad aš pakalbinau keletą jums ir man žinomų žmonių, kokių gi jie pažadų turi sau kitais metais? Aišku, pradėjau nuo Vilmos, „Savas Londonas“ autorės, kuri mano blog‘e taip pat vis parašo šį bei tą. Taip pat pasiklausiau bičiulės ir laidų vedėjos Lavijos, kokių gi ji pažadų ir sau, ir draugėms turi. Austėja, kuri yra viena energingiausių moterų, kurias esu sutikus, ne tik augina keturis vaikus, bet ir naujų gerų vėjų įneša į Lietuvos ankstyvąjį švietimą su savo mielais ir populiariais „Vaikystės Sodo“ darželiais. Martynas Levickis – talentingas, jaunas ir veržlus, ir labai mandagus, tikras svajonių jaunikis – taip pat labai gražiai pažadėjo…Daug sau tikslų iškėlė ir nepailstantis visuomenės  ir restoranų apžvalgininkas  Andrius Užkalnis…Taigi paskaitykite, o tarpuose pasidairykite į nuotraukas kurias rasite rankinės kalendoriuje, planuotėje, metų knygoje…

 

 

Taigi, skaitykite ir pradėkite galvoti, ko norėtumėt, kad jums atneštų kiti metai…

 

Lavija Šurnaitė-Kairienė

Naujais metais pažadu daugiau galvoti apie kitus, stengtis, kad jiems būtų nors kiek linksmiau ir įdomiau gyventi, todėl pažadu atgaivinti šiek tiek primirštą facebook’e juoko forma sukurtą albumą „Niekuo neypatingų berniukų albumas (arba Hot Stuff)“. Tai darysiu dėl savo mielų draugių, kurios turi pozityvų požiūrį ir į įvairius dalykus moka žiūrėti su humoru. Tad mielosios, pasižadu, kad jūsų akys dar pamatys puikių kadrų – visom šio žodžio prasmėm. :)))

Austėja Landsbergienė

Edukologijos mokslų daktare, privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų (darželių) tinklo „Vaikystės Sodas“ steigėja ir vadovė, tinklaraščio „Austėjos blogas“ autorė

Kai Beata paprašė, jog parašyčiau apie tai, ką norėčiau pasižadėti 2013 metams, suklusau. Man sunku yra laikytis savo pažadų. Jaučiu pareigą prisipažinti: kiek kartų sau ką žadėjau, tiek kartų savo pažadų sau netesėjau. Ir vis dėlto yra keletas dalykų, ką norėčiau pa(si)žadėti ateinantiems metams. Tų pažadų sau turiu keletą:

–      Ne(be)imti į širdį komentatorių bjaurių komentarų. Teisybę pasakius, jau daug mažiau jaudinuosi, kai perskaitau apie save ar „Vaikystės Sodą“ bjaurų komentarą. Pradžioje dar labai skaudėjo, bet dabar jaučiu, kad išmokstu atsiriboti, kad skauda vis mažiau. Nors nuotaika dar sugenda. Taigi kitų metų tikslas – kreipti kuo mažiau dėmesio. Šuo loja, karavanas eina – noriu, kad ši citata taptų mano šio pažado sau mantra.

–      Sieksiu, kad „Vaikystės Sodo“ tąsa – mokykla – būtų pati nuostabiausia. Aš į šį projektą dedu save visą, noriu, kad Lietuva pajustų, ką reiškia moksliniais tyrimais grįstas modernus švietimas. Todėl mano 2013 didžiausia svajonė yra svajonių mokyklos atidarymas.

–      Noriu pradėti sportuoti. Aš esu visiškai beviltiška. VI-SIŠ-KAI. Visada randu begalę svarbių priežasčių, kodėl negaliu. Bet jau kažkaip pradedu suprasti, kad jau amžius daro savo (juokas juokais, bet rimtai…), o noriu būti sveika, daili ir žvali iki paskutinės savo gyvenimo dienos. Be to, šį rudenį apsirgau (nieko rimto, bet aukšta temperatūra ir apsilankymai pas gydytojus buvo itin nemalonu) ir pajutau, kaip yra bjauru sirgti. Manau, kad su šio pažado įgyvendinimu bus sudėtingiausia, bet gal. Stebuklų juk būna, ar ne?!

–      Neatidėliosiu. Aš esu atidėliojimo meistrė. Na, paskutinės minutės meistrė. Aš tiesiog urzgiu iš malonumo, kai girdžiu grėsmingai artėjantį ir praūžiantį deadline’ą. Kai galvoju racionaliai – elgiuosi visiškai neprotingai, nes sėdžiu iki penktos ryto ir dirbu darbus, kuriuos tikrai galėjau nudirbti anksčiau ir po truputį. Atrodo, kad galėtų moteriškė pasimokyti. Bet ne. Vėl ir vėl elgiuosi lygiai taip pat. Norėčiau padaryti darbą iškart, kai žinau, kad jo atlikimas – neišvengiamas (beje, to mokyti vaikus man pavyksta daug geriau, nei pačiai taip elgtis!)

Tai tokie būtų mano pažadai sau, kuriuos sugalvojau dar likus beveik dviem mėnesiams iki tų 2013-ųjų. Šiaip išduosiu jums paslaptį – man labai patinka skaičius 13, tad manau, kad šiemet turėtų pavykti įgyvendinti bent keletą savo pažadų! Dabar – kai pasižadėjau viešai pas Beatą – jausiu dar didesnę atsakomybę (mat jeigu priaugsiu 10 kg arba apsiverksiu skaitydama bjaurų komentarą, tai iškart galės visi, skaitę šį įrašą, sakyti, kad va ir nepasisekė Austėjai su pažadais sau).  O kaip pasiseks – žiūrėsim link 2014-ųjų!

Martynas Starkus

Pažadėjo mesti rūkyti… šiaip pažadų, sakė, nedalina.

 

Martynas Levickis, akardeonistas

Gera sustoti akimirkai ir pagalvoti, ką pažadu sau ir kitiems kitais metais. Turiu prisipažinti, to taip ir nepadaryčiau, užsimirštamas ir bėgdamas be sustojimo. Tikiu, kad nauji metai kiekvieną kartą neša kažką nauja ir netikėta, o kartais tikėta ir laukta. Mano gyvenime, panašu, įvyks nemažai pokyčių iškart nuo naujųjų metų pradžios, tad tikiuosi ir pasižadu išlikti savimi, nepamiršti Lietuvos, kad ir kuriame pasaulio kampe bebūčiau. Pasižadu nepamiršti sustoti akimirkai ir pasidžiaugti, koks nuostabus yra šis pasaulis ir jame gyvenantys žmonės, juk taip dažnai pamirštam tą padaryti, o gi tai nieko nekainuoja…

Vilma Anusaitė

Pasižadu stengtis būti pačia didžiausia optimiste pasaulyje, galvoti kiek įmanoma tik geras mintis ir iš kiekvienos situacijos stengtis išpešti gerų dalykų ir kuo labiau ir daugiau matyti gražiąją gyvenimo pusę.

Andrius Užkalnis

Naujametiniuose pasižadėjimuose esama gilios prasmės: jie primena, kad tobulinimas yra ne baigtinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Toks ir turi būti. Pasižadėjimai turi išsipildyti ne visi – jei kas nors pasako, kad visada ir viską gyvenime įvykdo, bėkite nuo tokio žmogaus kuo toliau. Jis meluoja.

Mano pasižadėjimų bus ne vienas. Štai jie.

1) Būsiu kantresnis geriems žmonėms. Kvailiams ir piktuoliams kantrybės nereikia, juos reikia vyti lauk, bet geri, artimi, mieli žmonės neturi nuo to nukentėti.

2) Geriau organizuosiu laiką ir darbus. Žinau, aš apie tai kalbu jau ne pirmus metus. Bet dabar, kai darbai auga nekontroliuojamai, ir visiems iš manęs kažko reikia, dar svarbiau yra nusistatyti prioritetus ir discipliną. Disciplina yra viskas.

3) Žymiai daugiau keliausiu. Taip jau išėjo, kad pirmieji metai, grįžus į Lietuvą, nebuvo turtingi kelionių į užsienį. Tai labai blogai. Kelionės praplečia protą ir duoda temų, apie kurias gali pasakoti ir svarstyti.

4) Paleisiu dar vieną apžvalgų portalą – ne apie maistą, kaip „Laukinės Žąsys“. Paskui pasakysiu, apie ką jis. Bus toks pat sėkmingas, kaip ir „Žąsys“.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (10)
Komentarai
  1. Laura parašė:

    Ech, toks įkvėpiantis įrašas, sakyčiau 🙂
    Beatos užrašų knygą – planuoklį vartau kasdien ir vis galvoju, planuoju, kažką sau prižadu…nekantrauju pradėt jį pildyt 🙂

  2. Kristina parašė:

    nepaprastai grazios nuotraukos! As kievienais metais irgi pasizadu ka nors, pereitais metais prisizadejau buti pozytivesne, sekmingai su mazais nukrypimais laikiausi sito pazado visus metus ir tai tikrai pagrazino mano gyvenima 🙂 Kitais metais labai noriu rimciau uzsiimti joga, pradeciau jau dabar, bet buvau pasitempus nugara besikraustydama, dabar bandau atsigauti 🙂

  3. Giedrė parašė:

    Svarbiausia ne žadėti, o stengtis įvykdyti tai, ką pažadėjai sau anksčiau. Antraip pažadai ir liks pažadais. Juk dažnas prieš kiekvienas šventes pasižadam sau sportuoti, nevėluoti, nepersivalgyti, neišlaidauti, daugiau dirbti, tam, kad būtų įgyvendinti planai. Bet kaip gi su tuo pažadų tesėjimu? Ar nėra taip, kad savo pažadus tesime tik kurį (dažniausiai labai trumpą) laiką, o po to padarome trumputę pertrauką, kuri netikėtai tampa… ilgesne, nei planavome ir tai, ką sau taip nuoširdžiai žadėjome, būna užmesta, kaip nereikalingas vaiko žaislas? Taigi, pažadai yra gerai, su sąlyga, kad jie bus ištesėti. 🙂

  4. Gintarė parašė:

    Kiek metų planuoklis sveria? :))

    • Brigita parašė:

      Išties, geras pastebėjimas :)700 g. Septynerius metus nesinaudojau rankine planuokle, bet internete pamačiusi užsimaniau. Taip pat ir sieninio kalendoriaus (knygas turiu visas tris). Šian iš gimtosios Lietuvytės gavau siuntinį ir tiesą sakant, šiek tiek nusivyliau. Jeigu noriu nešiotis ir kalendorių, ir piniginę- teks pirkti naują rankinę;) Bet yra ir pliusų- galima nesportuoti, bicepsiukai savaime pasiaugins 😉
      Kalendoriumi irgi anksčiau nesinaudojau, bet su amžiumi atmintis silpnėja, be to, Beatos fenomenas vilioja 😉 Tik viena pastabėlė. Jau nuo lapkričio vidurio pradėjom gauti įvairiausių kalendorių 2013metaims. Ir visuose juose yra 2012 metų gruodžio mėnuo. Turbūt neveltui..

      • Beata Nicholson parašė:

        Tikrai gera mintis, ideti gruodį 2012 bet dar labiau išstorėjęs būtų :)) kitiems metams kažką darysim…su tais 700g bet taip jau išeina jei yra vietos užsirašyti tai ir kalendorius iš stuomens ir liemens 🙂

  5. Užkalnio pažįstama parašė:

    Užkalnis piktuolius kritikuoja. Cha cha cha. Pats būdamas PATS DIDŽIAUSIAS PIKTUOLIS iš visų. Beata, galėjai ir išredaguoti, jei žmogus nesupranta ką šneka. 🙂

  6. Aha parašė:

    labai geri pazadai… man irgi tiktu beveik visi. Patiko ir Austejos ir Uzkalnio ir Vilmos ir kitu… tiesa, rkyt jau senokai meciau… ha ha ha. Saunuoliai.

  7. […] metais mano bičiuliai žvaigždės pažadėjo. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad, kad Martynas Starkus iš tiesų metė rūkyti (jis rašė: […]

Palikite komentarą


Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.