8241
Beatos virtuvė

Nauji metai ir seni pažadai

(4)

Jei dar neskaitėte žurnale, tai dalinuosi mintimis. Ir sriuba.

Prasidėjus naujiems metams aš darau generalinę tvarką. Kažkada švarinau stalčius ir spinteles gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją. Tas tyras lengvumas, kuris užplūsta sielą, skaidriu pasitenkinimu užpildydamas kiekvieną vidinį užkaborį, neprilygsta niekam – jokiam kaukių baliui, brangiausio šampano purslams ar triukšmingiausiam šventiniam pokyliui.

Galbūt dėl to, kad nuolat gyvenu daiktų, užrašų knygučių, žaislų ir vaikiškų niekniekių pertekliuje, man tai yra didžiausias malonumas. Atsišviežinti, dailiai surikiuoti knygas, sutvarkyti drabužius, susiūti prakiurusius džinsus ir megztukus (kas sakė, kad jei skylėti, tai jau netinkami?) – geriausias būdas įžengti į naujus metus. Na, bet vien tik apsikuopti ir išsišluoti nepakanka – juk privaloma dar turėti gerai parengtą ir apgalvotą gyvenimo planą ar bent jau prognozę. Taigi metų sandūroje tik spėk skaityti meteorologų, apžvalgininkų, politologų, astrologų ir visokių pranašų spėjimus. Neslėpsiu, esu silpna ir nuodėminga moteris, kuri niekaip negali atsilaikyti prieš tokią rašliavą. Nereikia net surinkti tonos straipsnių apie tai, kokie nusiteikimai – patys populiariausi. Tepaminėsiu keletą minčių, išgirstų savo aplinkoje. „Naujais metais noriu lygiai taip pat sėkmingai keliauti ir nesustoti“, – deklaruoja bičiulė. Kiti du bičiuliai mano akivaizdoje vakarėlyje susitaria susirasti draugą / draugę ir prisižada, kad santykiai bus tokie rimti ir kokybiški, jog beliks tik kartu apsigyventi arba susižadėti. Draugų porai labiausiai skauda galvą dėl to, kaip suruošti vestuvių pokylį ir parinkti datą, kad galėtų dalyvauti maksimalus skaičius žmonių ir būtų pats tinkamiausias oras. Pažįstama mama apgailestauja, kad neskyrė viso dėmesio vaikams, tad naujieji jai būtinai bus tobulos mamos metai. Dar kitos dvi bičiulės derina datą kalendoriuje, kada vyks į specialią parduotuvę pirkti batų, skirtų bėgti, nes programėlę, kuri skatina sportuoti, išmaniajame telefone jau turi: vos įsigis batus – iš karto jų padus tematysiu vietiniame parke. Manęs draugė gal aštuoniolika kartų klausė ir dar būtinai trisdešimt penkis kartus klaus, kada aš parašysiu liesų receptų knygą. Kai kas komentarų skiltyje mane kritikuoja, kad receptai niekam tikę, nes tik lašinius augina. O štai metų pabaigoje vienas žurnalas net ant viršelio trinktelėjo antraštę „Beata Nicholson: dietos man jau nebepadeda…“ „Ką – tu tikrai taip sakei???“ – skambina prakaito išmušta, pasipiktinusi draugė.

Iš tiesų, dietos ne man. Atvirkščiai, valgau tai, ko labiausiai noriu. Ir tik taip atsitinka, nes būtent po mėnesio puotų norisi kažko nebūtinai su dviem šimtais gramų sviesto ir šaukštu plaktos grietinėlės. Bet, be abejonės, visi mano prenumeruojami maisto žurnalai ir portalai sausio–vasario mėnesiais šliūkšteli nemažą kiekį liesų receptų ir liekninamųjų knygų anonsų. Tiesa, sakyčiau, jau pats žodis „dieta“ nebemadingas. Dabar visi siūlo naują gyvenimo planą, valgymo būdą ir sistemą. Iš įdomesnių galėčiau paminėti periodiškai kartojamas iškrovos ir bado dienas, skirtingų autorių rekomenduojamas kartą per savaitę ar kas antrą dieną, taip pat neandertaliečių meniu, kai atsisakoma perdirbtų maisto produktų ir ypač miltinių dalykų, o koncentruojamasi į mėsą, daržoves, riešutus. Bet vis dėlto man ausyse skamba geros draugės atradimas ir šventas įsitikinimas, kad jei valgai mėgaudamasi ir nesijauti dėl to kalta, tai ir nenugula tas kumpis su grietinėlės ir baravykų padažu ant liemens. Mat kai dėmesys yra sutelktas į lėkštę, o ne į savo nuobodulį, liūdesį, teliką ar skaitinį – suvalgai mažiau, pajunti daugiau ir sotumas ateina greičiau. Taigi aš naujais metais sau ir visiems linkiu pirmiausia proto blaivumo, dėmesio kiekvienam šaukštui ir skoniui – ne kalorijoms ir kažkokiam kvailam savęs ribojimui. O kad po švenčių, kai jau iki valios pasimėgauta įvairiomis gėrybėmis, nesinori vėl to paties, – tikra tiesa. Ir kai manęs klausia, kokia yra geriausia soti, sveika ir liesa vakarienė ar pietūs, atsakau: „Sriuba.“ Nes žiemą salotos neauga. O štai žalieji žirneliai, kur sunoko vasarą ir buvo iškart į ledą sustingdyti, puikiausiai tūno mano šaldytuve. Pridėjusi obuolių ir mėtų, iš jų aš verdu gardžiausią sriubą.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (4)
Komentarai
  1. Ieva Jtl parašė:

    sriubos dar nėra.. 🙂 turbūt kaip tik gaminama..

  2. labai labai parašė:

    o kur sriuba?labai laukiam

  3. Alonda parašė:

    Mielosios, labai skanios sriubos verdamos pagal šiuos receptus šioje svetainėje http://www.jogosmityba.lt/index.php?id=464
    Manau, kad ir Beatos skoniui jos tiks, pasižiūrėkite 🙂
    Dažnai verdu vieną ar kitą sriubą iš tenais pateiktų receptų- mano šeima jas labai mėgsta.

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.