Visų pirma tai sveikinu su Nepriklausomybės švente. Gražiai praleiskite įsimintiną dieną. Aš ta proga net pusryčiams vaflių vaikams iškepiau.
Tų, kas turi kalendorių, noriu atsiprašyti, nors ir daug akių žiūrėjo, bet vistiek klaidą įvėlėm – kaip matote, ten parašyta, kad Užgavenės yra vasario 16-tą. Ne ne ne, nes jos buvo vasario 16-tą praėjusiais metais. Tą dieną atsimenu puikiai – fotografavom blynus ir laužą kūrenom naujajai knygai – kiek sniego buvo! Suprantu, kad ir dabar to sniego dar yra, rytoj pati pasižiūrėsiu atskridus į Lietuvą. Beje, šiais metais Užgavenės vėl sutampa su kita švente – kovo 8-aja, taigi, ruoškitės. Ant mano palangės jau pražydo ir hiacintas, ir bukietas narcizų…
Perskaičiau komentarą, maždaug tokį: tai gal jau turiu kokių nors kulinarinių aukštumų, kuriomis galėčiau pasidalinti… Na, kol kas tai neturiu, kuo dalintis. Ir šiaip gal nesidalinsiu ir laikysiu į skrynią padėjus, devyniais užraktais užrakinus, ha ha ha… O jei rimtai, neturiu kada dalintis – šitaip pasakyti tiksliausia. Nes tiesą sakant, apkrovos yra riebokos, o tarp sviesto ir grietinėlės tikrai netūksta kitų ingridientų sąrašuose taip pat. O kur dar visi kiti dalykai, bet nepasibėdavot čia gi susirinkom. Mokytis labai patinka ir pamokas ruošti vakare irgi, tik kartais norėčiau visus namų darbus padaryti spėti per savaitgalį, kad paskui nereikėtų naktimis sėdėti, vaikus sumigdžius. Bet kaip jau sakiau, nėr čia ko veršlenti ir neturiu nei menkiausios teisės skųstis. Bet dėl tos laiko stokos, kaip matote, iš visų kampų rankioju rašytojus ir traukiu receptus.
O dabar gal trumpai apie šį bei tą. Man seniai jau netekę būti tokioje aplinkoje – kolektyve dideliam, panašių, bent vienam lygmeny, žmonių. Visi čia arba keičiantys karjerą, ar galų gale įgyvendinantys savo svajonę, ar tiesiog šiaip, ieškantys kelio.. Visi gana skirtingi amžiumi, bet visi turi kažkokį tikslą ir jei nėra kitų bendrų temų, tai visada galima pakalbėti apie maistą. Kitas labai akivaizdus dalykas yra toks, kad gali būti vienas receptas, šešiolika virėjų ir šešiolika skirtingų rezultatų. Nes visi truputį kitaip supranta galutinį pateikimą lėkštėje ir visas tas subtilybes, kurios eina viena po kitos. Lygiai taip pat galima pasakyti, kad vieni yra labiau linkę į vidų: svarbiausia skonis, kiti į išorę – svarbiausia vaizdas, aišku, yra ir tokių, kurie kažkur per vidurį. Spėkite, kurioje vietoje aš? Kaip mano miela draugė Vilma kažkada yra pasakius apie vieną tokį žmogų -“paviršiaus mėgėjas”, tai maždaug šitaip. Aš tik kas antrą kartą sugebu viską padaryti taip, kad prieš save negėda būtų. Štai pavyzdžiui, šiandien balandžių ir juodo pudingo salotos, tai turiu pasakyti, kad manosios atrodė graudžiausiai kažkaip…. Bent jau to velnio balandžio nesukepiau iki mirties, o dar toks visas rausvutis buvo, kaip ir priklauso.
Apie traumas. Ant daugumos ant rankų matyti įvairaus plauko nudegimo žymių. Populiariausia vieta – kur nykštys prasideda, dedant ar išimant ką nors iš orkaitės. Turiu ir aš tokią vieną dėmelę, bet tokias pačias turi dar bent 10 žmonių. Dar tik vieną kartą įsipjoviau, nors tiesa, nežinau, ar tai galiu pavadinti įsipjovimu, gal labiau manikiūrą atlikau su dideliu peiliu – nuėmiau galiuką nykščio nago. Kaip manot kodėl???? Todėl kad per daug liežuvį laidžiau… Bet kitom merginom iš mano grupės (mano grupėj tik merginos, viena už kitą šaunesnės, beje) yra stipresnių nusipjovimų nutikę. Populiariausi pakišimui po peiliu yra pirštų galiukai.
Apie žmones. Visų asmenybės šviečia iš karto ir labai matosi ir jaučiasi vienodai gerai – tęsiasi nuo peillių galandijimo, rakandų išdėliojimo iki paskutinio pagražinimo lėkštėje. Oi, dabar apie mokytojus – visi labai labai linksmi, laidosi juokais į kairę ir į dešinę, bet… yra tuo pačiu labai reiklūs ir pastabūs, ir jei tik kas ne taip: einam gamint iš naujo. Aš vieną tešlos pagrindą, taip vadinamą de trempe sluoksniuotai tešlai dariau tris kartus, gerbiamieji, bo vis įdėdavau, hmm, pusę šaukštelio per daug vandens… ir jei pvz. namuose trinktelėtum dar miltų ir pamirštum tą reikalą, ten pagal standartus ir taisykles turi dėti tiek, kiek reikia, kad tešlą būtų tokio elastingumo kaip reikia ir taip toliau…. yra taisyklės ir viskas. Taškas, pokalbis baigtas.
Oi, tiesa, dar yra pažymiai… Brrrrrrr… aš dėl jų visai nesuku galvos ir tikiuosi, kad mano nebus tokie blogi ir beviltiški, kad nebūčiau prileista prie egzaminų… bet yra moterų, tikrai jau net ne merginų, o moterų, kurios su panika veide apie tuos pažymius kalba, ir visaip stresuoja dėl to. Na, bet suprantu, galbūt jos nori būti išrinktos geriausiu metų studentu? Nes po viso kurso dėstytojai išrenka Most Employable Student arba The Best Student. Man tikrai toks titulas negresia, aš jo ir nesiekiu, nes įsidarbinti kol kas niekur neketinu. Tiesa, dar yra vienas prizas, oi, meluoju, net ne vienas, o du. Vienas už geriausius pasiekimus vyno pažinimo srityje, o kitas – metų stažuotė BBC GOOD FOOD žurnale. Dėl BBC per daug nieko nežinau, bet greičiausiai nepretenduosiu ten taip pat, nes aš mieliau norėčiau pasiknaisioti savo dirvone.
Dar vyksta toks labai smagus pratimas Cooking for 50, kai 4 žmonių grupė turi suplanuoti, nupirkti ir per 3,5 valandų pagaminti dviejų patiekalų pietus 50 žmonių – t.y. kitiems studentams. Tai jau maisto įvairiausio prisiragauta, bet stengiasi visi turbūt vienodai stipriai, tik rezultatai….. buvo tokio nuostabaus maisto, kad reikėjo maldauti receptų, bet buvo ir tokio, kad hmm.. oi, ačiū buvo skanu (mangumo frazė). Bet jei atvirai, studentai jau daugmaž perpratę vertinimo sistemą ir ko yra čia reikalaujama, ir priekabiauja iš serijos: oooo, koks nuostabus skonio balansas….. arba – oooo, jūsų ėriena gal truputėlį perkepta, ne daug, tik truputėlį, gal keletą minučių, bet perkepta…. arba dar – oooo, tikrai per daug česnako, visiškai jokios pusiausvyros….. arba – ooooo, beskonis maistas ir pažiūrėkite, kaip belekaip įdrėbta į lėkštę???
O šią savaitę tai aš iš viso darau negirdėtą neregėtą dalyką: pravaikštas, nes dvi dienas nusiimu nuo mokslų ir važiuoju į Knygų mugę Vilniuje. Be galo noriu pasidairyti po knygų pilnas sales ir pabendrauti su kolegom ir su skaitytojais, tai jei planuojate ateiti į šitą nuostabiausią knygų renginį metuose, žinokite, kad aš ketinu ten būti tikrai dvi pagrindines dienas – penktadienį ir šeštadienį, rasite mane arba sėdinčią “Laisvų valandų” stende arba besidairančią po kitų stendus, nes planuoju įsigyti vieną kitą knygą. Taigi, iki pasimatymo…
Ačiū, Beata, už įspūdžius, tikrai labai įdomu, kaip jūs ten mokotės visokių gudrybių. Nu bet vistiek tikiu, jog kada nors kokia gudrybe pasidalinsi, pvz ., kaip džiaugiausi tavo knygose sužinojusi, kad bulves sriubai geriau sulaužyti ir kad pupelės tampa kietos, jei verdamos su druska.
Tai va sėkmės moksluose ir laukiam patarimų iš skrynutės bei virtuvės mitų sugriovimo.
Siandien lankiausi knygu mugeje… na, ir kaip gi pralenksi stenda, kur galima isigyti ir Beatos knygu.
Tiesa pasakius, jau kuri laika vis norejau isigyti kuria nors receptu knyga, bet… (turbut dar nebuvo atejes tas tinkamas laikas). Ir siandien paziurejau knygas, pavarciau ir nusprendziau dar pagalvoti, o knygas tiesiog sluoja… Bet stai savo rankose turiu Beatos receptu knyga (pirmaja dali) su visu autografu ir linkejimais. Neslepsiu isimylejau ta knyga: kokios nuostabios fotografijos, labai saunu, kad yra autores komentaru, sudaromas toks jaukus noras gaminti, o ne ispustas pompastiskas maisto gaminimo kultas. O ir Beata labai miala, siltai bendraujanti moteris, tokie autoriai palieka naisdildoma ispudi.
Isimylejau sia knyga, o ir kokiu nuostabiu receptu cia pilna. Artimiausiau laiku begsiu i knygyna ir antrosios dalies.
O rytdienai jau issirinkau keleta recepteliu, kuriuos noriu paandyti.
Aciu jums Beata, uz tikrai viena is geriausiu valgio gaminimo knygu.
Ir aš įsigijau vieną iš jūsų knygų. Jau seniai kilo noras ją įsigyti, o dar pabuvojant knygų mugėj nėžėjo rankos, taigi ir įsigijau. :>
O as negalejau dalyvauti Knygu mugeje, tai nusiunciau suneli Kaspara su mociute, ir isivaizduojat, koks buvo dziaugsmas, kai jis man, tikrai fanei, parnese Beatos kalendoriu su autografu! Sake, kad pats paprase. Zodziu, tikra siurpriza padare. Tai vat kaip buna.
Knygų mugėje įsigijau pirmąją knygą ir dar gavau autografą 🙂 O ir pati Beata puikii, tikrai palieka labai mielo ir šilto žmogaus įspūdį!
Vakar išbandžiau ir pirmąjį receptą 🙂 Gaminau lazaniją. Visi liko patenkinti
Ačiū Jums Beata, už tikrai nuostabią ir labai naudingą receptų knygą.
Beata, laba diena, iš smalsumo, mokykloje kokiais peiliais nauduojatės, na žinoma jei tai nebutų traktuojama kaip reklama ir apie tai galima rašyti blog, jei ne, tai gal galėtumėte man tiesiog i maila. Italijoje labai mėgstame global ir sanelli gamintojus, o jus?
Aciū, iki