8241
Beatos virtuvė

Mi ir Do sako: kai tikrai nori, būti veganu nesunku

(16)

Mes esam Milda ir Dovilė: geriausios draugės, riešutų sviesto gamyklėlės „Sviestas sviestuotas“ įkūrėjos, tinklaraščio „Mi ir Do virtuvė“ autorės, dviejų puikių katinų, Albero ir Žiogo, aptarnaujantis personalas bei Asociacijos „Už gyvūnų teises“ aktyvistės.

Kai pamatėme Beatą Knygų mugėje, negalėjome neprieiti. Seniai žavimės, su kokiu polėkiu Beata aprašo savo receptus, esame nemažai jų „veganizavusios“, o dabar štai mes pas ją svečiuose!

Milda: Mano pradžia kaip ir daugelio veganų – vegetarizmas. Vegetare tapau dar mokykloje. Vėliau atsikrausčiau į Kauną, o dar po kelių metų apsigyvenau su Dovile. Ji jau buvo veganė ir mes tiesiog kartu valgydavom. Taip ir gyvenau netyčia veganiškai, tik parkeliavus namo pas mamą sulaužydavau kodeksą. O tada susidomėjau asociacijos „Už gyvūnų teises“ veikla, sudalyvavau keliuose renginiuose ir per jų surengtą Veganų dieną nusprendžiau, kad net ir pas mamą jau sviesto nesitepsiu ir kiaušinių nekepsiu. Taigi jau beveik pusantrų metų esu veganė.

Dovilė: Kaip ir Milda, aš dar mokyklos laikais nusprendžiau maitintis vegetariškai. Pagrindinis motyvas buvo etinis – savo mityba nenorėjau prisidėti prie gyvūnų žudymo. Aišku, aktuali buvo ir sveikata, nes labai dažnai sirgdavau, kraujo tyrimai irgi nebuvo patys geriausi. Aplinkiniai bandė bauginti ir perkalbėti, bet, kaip matote, jiems nepavyko.

Pradėjusi savarankišką gyvenimą ir įsidrąsinusi eksperimentuoti virtuvėje, nejučiomis perėjau prie veganizmo. Net nepastebėjau, kaip iš šaldytuvo išnyko visi kiti gyvūniniai produktai ir niekad daugiau ten nebesugrįžo. Po gerų ketverių metų galiu drąsiai pasakyti, kad nepasiilgstu nė vieno iš raciono išbraukto produkto: atradau naujus skonius ir naujus derinius, apie kuriuos anksčiau net nepagalvojau. Žodžiu, esu soti ir laiminga.

DSC_1082

O dabar norime sugriauti kelis mitus apie veganizmą:

Veganizmas labai brangus. Visiškai ne, jeigu maitiniesi namuose. Kruopos, daržovės, ankštiniai produktai, riešutai tikrai yra įperkami, vaisiai taip pat pagal sezoniškumą lengvai prieinami. Jeigu norisi kokių nors prašmatnesnių pietų su, pavyzdžiui, tofu arba kokiais nors ryžių makaronais, o desertui dar anonų porą suvalgyti – savaime suprantama, kad viskas kainuos brangiau. Bet ir visavalgiškai maitinantis galima gyventi tiek taupiai, tiek išlaidžiai.

Veganai yra sveikuoliai. Veganizmas gali būti sveikas ir gali būti nesveikas, nes augalinę mitybą žmonės renkasi dėl skirtingų priežasčių. Jeigu maitinsiesi vien makaronais ir bandelėmis, naivu būtų tikėtis, kad jausiesi gerai. Jei nori būti sveikas, turi rūpintis savo mityba. Bet tai vėlgi galioja ir visavalgiams. Joks maisto produktas pats savaime nėra panacėja.

Veganai valgo vien žoles. Tikrai ne. Jei norisi, galima veganizuoti visus mums įprastus patiekalus: cepelinus, balandėlius, kugelį, kotletus, burgerius, lazaniją, picą, grietinę, majonezą, pyragus, sausainius (Mildos mama visą Beatos kepinių knygą suveganizavo!), ledus, net „varškinį“ sūrį iš riešutų galima išspausti! Apsilankykit mūsų virtuvėje arba užsukit į kavalgoveganai.lt – įsitikinsit, kad veganiška mityba nėra nyki, dar galit seilę pavarvinti kokiam nors findingvegan.com.

DSC_0931

Veganai nekenčia visavalgių. Ne ne ne. Gal ir yra smerkiančių – kaip ir yra visavalgių, kurie smerkia veganus. Bet didžioji dauguma mūsų pažįstamų veganų puikiai supranta, kad mityba yra labai jautrus gyvenimo aspektas, o ją keisti daugeliui yra sunku. Žmonėms reikalingas ne smerkimas ir gėdinimas, o palaikymas ir padrąsinimas. Pavyzdžiui, mudvi visada labai džiaugiamės, kai koks nors visavalgis sugalvoja išbandyti naują veganišką patiekalą. Arba kai kas nors pareiškia, kad nusprendė valgyti šiek tiek mažiau mėsos. Juk turbūt 90% mus supančių žmonių yra visavalgiai – labai greitai išprotėtume, jei visų jų nekęstume.

Veganu Lietuvoje būti sunku. Jei nori – tikrai nesunku. Jei nelabai nori – visada atsiras daugybė priežasčių pasiduoti. Sunkiausia būna pati pradžia. Žmonės labai vangiai keičia savo įpročius, ypač jei jie liečia mitybą, o čia iš raciono išbraukiami tokie įprasti produktai kaip mėsa, kiaušiniai, pienas, sūris, sviestas. Reikia ieškoti alternatyvų, skaityti sudėtis, domėtis. O dar aplinkinių reakcijos, nuolatiniai klausimai, juokeliai… Visko tiek daug. Bet su laiku atsiranda nauji įpročiai, aplinkinių juokeliai irgi aprimsta arba išmoksti į juos konstruktyviai sureaguoti.

DSC_1111

Nepalūžti labai padeda bendraminčiai. Vien Facebook‘o grupėje „Lietuvos veganai“ yra virš 2700 narių! Daug smagiau, kai žinai, kad esi ne vienas, kuris džiūgauja atsitiktinai Maximoje atradęs naują veganiškų sausainių rūšį. Ir, žinoma, labai smagu, kad atsiranda vis daugiau vietų, kur galima pavalgyti gardžių veganiškų patiekalų. Kurį laiką veikia projektas „Vegan Friendly Lietuva“, prie kurio prisijungusios viešojo maitinimo įstaigos deklaruoja, kad rūpinasi ne tik visavalgių, bet ir veganiškai besimaitinančių klientų poreikiais. Didžiuosiuose coffee shop‘uose jau seniai galima atsigerti kavos su sojų pienu, jų pavyzdžiu seka ir mažesnės kavinukės. Jautiesi daug tvirčiau, kai žinai, kad prireikus turėsi, kur nueiti su draugais. Taip pat neseniai Vilniuje atsidarė veganiškų produktų krautuvėlė „Veggo“. Vadinasi, Lietuvos veganai pagaliau gali į ją užėję arba internetu nusipirkti visokio veganiško greitmaisčio: „fermentinio sūrio“ arba „saliamio“.

Datuliu ir riešutu sviesto saldainiai

Žodžiu, veganu Lietuvoje būti ne tik lengva, bet ir kasdien vis paprasčiau. Kad tuo patikėtumėte – paragaukite datulių ir riešutų sviesto saldainių pagal Mi ir Do. Skanaus!

Print Friendly, PDF & Email
Žymos:
Dalinkis:
Komentarai (16)
Komentarai
  1. Gabija parašė:

    Puikus ir įdomus straipsnis 🙂 !

  2. Aiste parašė:

    Šaunuolės!

  3. Kotryna parašė:

    Labai smagu išvysti bendraminčius vis plačiau skleidžiančius geras idėjas! Pagarba Beatai, kad atveria savo platformą ir jiems 🙂 Sėkmės ir toliau tyrinėjant augalinio maisto platybes! Juk jis toks skanus! 🙂

  4. Viktorija parašė:

    Nuostabus straipsnis 🙂 mes irgi su vyru pereinam į veganizmą ir su kiekviena diena jaučiamės vis geriau! Ypač džiugu buvo atradus veggo shop’o sūrius, nes skonis tiesiog pasakiškas, švelniai išsilydo, mums jis daug maloniau valgosi už įprastą… Tikiuosi veganų ir veganams draugiškų vietų skaičius ir toliau taip sparčiai augs! :)))

    p.s. ačiū už receptus, būtinai išmėginsim! 🙂

    • Beata parašė:

      Viktorija, gal kokius veggo shop’o sūrius parekomenduosite? Kol kas „violife“ picos skonio labiausiai patikęs, bet mąstau gal dar skanesnių ten yra? 🙂

      • Viktorija parašė:

        Man violife sūris picai labai patinka! O va picos skonio visai nesužavėjo… Bet tikrai yra veganų, kuriems jis patinka, mano vyras jį labai greit suvalgė 😀 Bet jeigu ieškot sūrio picai, tai gal ir tiks, ant picos nebandžiau, o įprastuose patiekaluose man jo skonis per stiprus

      • Agnė parašė:

        Beata, ragavau picos skonio, originalų, mocarelą, su alyvuogių aliejumi, čederį, rūkytą ir sūrį picai – žodžiu visus 🙂 Ir ką galiu pasakyti, visi skanūs labai man, bet kolkas mėgiamiausias originalus, nes toks labiausiai sūriškas, o taip pat picos skonio labai labai, mocarelos ir čederio (nes toks ryškesnis) 🙂
        Tad geriausia turbūt visų paragauti ir išsirinkti savo receptoriams patį pačiausią :))

  5. Gabriele parašė:

    Aciu uz naudinga info!

  6. MyBlissBubble parašė:

    Saunios merginos, teisingos idejos ir nuostabiai skanus, be nereikalingu priedu ju gamykleles riesutu sviestai!

  7. Baubas parašė:

    Puikus straipsnis, ačiū. Po trijų metų bandymų, eksperimentų, kodekso laužymo ir vėl taisymo prieėjau išvadą, kad būti veganu ne tik labai paprasta, lengva, pigu, bet ir velniškai skanu… 🙂

  8. Vilhelma parašė:

    Nenoriu net gincytis su patyrusiais gyvulines kilmes produktu nevalgytojais. Bet…lygioj vietoj pasakykit man, mielosios, kuek laiko uztrunkat kasdien tik sau gamindamos??? Turiu gausia seima: Penkis vaikucius ir nuostabu vyra. Esame abu dirbantys, vaikai kas i darzelius, kas i mokyklas. Jus pasakojate tik apie save, apie savo ego. O is kur mums paprastiems rasti tu reikalingu papildomu valandu, gaminti ir tik gaminti?????9

    • Beata Nicholson parašė:

      Miela Vilhelma, aš gal atsakysiu, bet visai nebūtina daryti tai, ko nenori, ar gyventi taip, kaip nenori, ir net valgyti tai, ko neturi laiko pasidaryti. Lai Mi ir Do būna jums įkvėpimu – pavyzdžiui, savaitgalį pasigaminti kitokio maisto. Svarbiausia, kad visi būtų laimingi!

  9. Asta parašė:

    o man smalsu, kam ‘pravardziuoti’ maista vadinant varskiniu suriu, suri isspausta is riesutu ar cepelinais, visai necepelinus, juk kiekvienas patiekalas gali turieti savo varda.. Negi butina valgyti patiekalus ‘iprastais’ pavadinimais.

    • Inga parašė:

      Maisto niekas nepravardžioja, ar tai, kad cepelinai yra be mėsos, o su daržovėmis ar nuo to jie tampa mažiau cepelinais, o kūgelis be kiaušinių tampa nebekūgelis? Tiesiog, tai yra augalinės alternatyvos žmonėms, kurie priėmė sprendimą maitintis mažiau kenkiant planetai, sau ir gyvūnams. Tačiau mes likome tie patys žmonės, kurie buvo pripratę prie mamos kepamų varškėčių ar kito maisto, kuris kelia gerus prisiminimus, todėl, kaip ir visi žmonės taip ir augalinę mitybą propaguojantis pasiilgta, to vadinamo, komfortiško maisto. Taip atsiranda augalinės alternatyvos, nes juk nieks nenorėtų griaužti viena salotos lapus nuo ryto iki vakaro. Šie patiekalai nusipelno būti vadinami tais pačiais pavadinimais, kaip ir gyvuliniai, nes tai yra įrodimas, kad nereikia atsisakyti to, ką buvai įpratęs valgyti ar kuom maitinasi tavo šeimos nariai ir draugai, o tiesiog pakeisti. Nes atsisakyti yra sunkus žingsnis, o pakeisti, tik mažas žingsnelis ;).

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.