Mano reportažas iš labdaros vakaro

Norėčiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais ir nuotraukomis iš man svarbaus renginio, kuris įvyko praėjusią savaitę. Ketvirtadienį įvyko Lietuvių kalėdinis labdaros vakaras Londone. Organizatoriai: Lietuvių komercijos rūmai. Šiais metais parama buvo skirta Britų – lietuvių draugijos paramos ir labdaros fondui The Tiltas Trust. Man tai jau buvo šeštas toks vakaras, prasidėjo viskas 2006-aisiais, tuo metu du metus labdaros vakarus rengė komitetas, vėliau tradiciją perėmė komercijos rūmai. Šiais metais renginys man buvo ypač svarbus, ir aš pati pasiūliau labdaros gavėją (The Tiltas Trust), nes pati turiu garbės būti šio nedidelio paramos fondo patikėtinė. Rezultatai puikūs: surinkta daugiau nei dešimt tūkstančių svarų. Tiltas Trust dirba skatindamas pasikeitimą žinių ir patirties tarp Lietuvos ir Britanijos. Pagrindinės sritys, kurioje yra vykdomi projektai Lietuvoje, yra paliatyvioji globa, parama sergantiems vėžiu ir savanorystės skatinimas. Fondo veikla daugiausiai finansuojama iš Britų – lietuvių  draugijos nario mokesčio, todėl tokia didelė finansinė injekcija reiškia daug… Tikrai visas bus surašyta, kur išleistas kiekvienas centas. Dabar norėčiau truputį pasidalinti įspūdžiais.

Pati svarbiausia mūsų viešnia tą vakarą buvo, aišku, Rūta Meilutytė. Man šia vasarą, kaip žinote, teko dirbti Olimpinėse žaidynėse ir netgi kalbinti Rūtą, bet tikrai neturėjau tada progos ją pakviesti dalyvauti mūsų labdaros vakarienėje. Nors audėme mintį, kad būtų tiesiog nuostabu turėti olimpietį, tai būtų graži olimpinių metų, kurie buvo neįtikėtinai sėkmingi ir Lietuvai, ir Didžiajai Britanijai, pabaiga. Aš, tiesą sakant, net nebūčiau drįsusi prašyti, kad ji atvyktų, bet užsiminiau apie tai Antanui Guogai – Olimpinės rinktinės atašė, kuris sakė, viskas bus. Ir tikrai jis gavo iš Rūtos ir jos trenerio preliminarų sutikimą dalyvauti mūsų renginyje. Tai, aišku, Rūta buvo didžiausias džiaugsmas ir magnetas. Nesuklysiu pasakydama, kad ji turbūt yra viena labiausiai (jei ne iš viso geriausiai) vertinama sportininkė ir asmenybė šiuo metu Lietuvoje… Ačiū Rūtai, kuri, būdama tokia jauna, prisideda prie labdaringos veiklos.

Va štai kaip mes gražiai  nusifotografavom Rūtos kambaryje prieš prasidedant vakarui… Aš jau sakiau, kad Rūta yra labai maloni, mandagi, draugiška ir kukli.

Vakaro programoje, keturiomis rankomis, ypatingoje harmoninoje grojo tarptautinį pripažinimą pelnę pianistai: Indrė Petrauskaitė ir jos sužadėtinis estas Stenn Lassman.

Mano galimybės nufotografuoti visą reportažą buvo gana ribotos, nes reikėjo vesti renginį, o ir šiaip tokio pobūdžio renginiai – ne pasivaikščiojimas po pievą, o atsakingas ir sunkus darbas. Beje, turbūt pastebėjote, kad mano suknelė tokia ne iš paprastųjų. Mus su Edgaru aprengė dizaineris Roubi la Roubi… Čia jau Edgaras išrūpino. Kaip matote, asmeninės pažintys visuomet geriausiai veikia. Aš savo ruožtu noriu padėkoti leidyklai „Tyto Alba“ kuri skyrė net tris puikias Editos Mildažytės knygas anglų kalba „Pasimatymas su Lietuva”  (Lithuania on a first date). Aš pati turiu knygą lietuviškai ir visada smagiai paskaitau, manau, kad anglišką versiją dovanosiu savo anytai, nes jai ji bus labai įdomi. Dar viena nepakartojamo grožio knyga ir padėka yra „Neregėtai Lietuvai“. Knyga legenda – ir anglų, ir lietuvių kalbomis, svajoti ir mylėti Lietuvą. Labai tinka šiems jausmams skatinti. Marius Jovaiša taip pat dovanojo tris albumus… Šios ir mano knygos bei kiti prizai ir  buvo loterijos laimėjimai. Net  800 svarų uždirbo Voldemaro Chomičiaus suorganizuotas prizas – Vyrų krepšinio rinktinės marškinėliai su krepšininkų parašais. Vasarą Londone paprašiau, kad galbūt galėtų mums suorganizuoti tokį reikalą, o rudenį Vilniuje gavau… Taigi, tik įrėminom ir į Londoną atgabenom. Svarbu nebijoti paprašyti…

Dovilė jau yra paruošusi išsamų  reportažą su nuotraukomis   „Londonietėje”, o aš nusprendžiau ją nufotografuoti. Jie su fotografu Alvaidu visą vakarą dirbo.

Renginys vyko The Berkeley viešbutyje, kuris vienintelis viešbutis centriniame Londone, turintis baseiną ant stogo. Aptarnavimas buvo nepriekaištingas, viešbutyje dirba nemažai lietuvių, vadovai pasistengė, kad lietuvių tą vakarą dirbtų kiek įmanoma daugiau, buvo labai malonu, kai aptarnavo lietuviškai: vyno ar vandens??? Iš tiesų, tai tiesiog stebuklinga buvo matyt, kaip per kelias minutes 150 žmonių yra padedami karšti, nei truputį neatšalę, patiekalai. Visas pasiruošimas ir veiksmas sustyguotas ir tikslus kaip kokioj spec. operacijoje. (Girdėjau, kad šio viešbučio renginių organizavimo komanda jau du metus iš eilės buvo ištrinkta geriausia Londone.)

O dabar pasidalinu vakaro meniu:

Lašiša – užtikrintas užkandis, čia buvo mažutis tartas su rūkyta lašiša ir marinuotos, t .y. gravadlax su krapais pora gabaliukų, su šaukšteliu traškaus saliero ir agurko pagardo. Ir namuose puikiai galima pritaikyti šitokį derinį.

Na, žinote, kai kuriose pasaulio dalyse ( pvz., Kalifornijoje) tokia vakarienė būtų už įstatymo ribų. Antiena buvo minkštai rožinė, galbūt odelė galėjo būti traškesnė, bet žinant, kad renginys išsitempė ir karštas patiekalas buvo patiektas valandą vėliau nei numatyta programoje, rezultatas labai geras. Tiesa, ne vienas svečias stebėjosi, kaip jie čia taip sugeba viską visiems vienu metu ir vienodai karštą patiekti, va štai čia ir matosi viešbučio ir ten dirbančių meistriškumas.

Man, tiesą sakant, jau šitoje vietoje buvo visko per daug, tai vos paragvau, aš būčiau parinkusi kitokį desertą, bet meniu rinkau ne aš, tai nieko negaliu pasakyt.

Oi tiek laukta ir ruoštasi nuo vasaros, džiaugiuosi, kad tikslai įgyvendinti, viskas pavyko ir suma surinkta solidi…..