Lova yra lova

Atėjo laikas pasikalbėti apie mūsų guolį. Apie vietą, kur praleidžiame daugiau nei pusę gyvenimo. Aš esu miego gerbėja. Geras miegas mano vertinimų skalėje yra absoliučiai tolygus geram gyvenimui. Nemiga mane kankina tik tada, kai yra kažkas netvarkoje (pavyzdžiui, vadinamasis JetLagas, nervai, ar šiaip kažkokie nesklandumai, žinau, kas tai yra… Ai, dar nerimas, esu ir dėl šito nemiegojus), kai kažkas neleidžia mums atsijungti ir išskristi su angelais. Na, ok ok, ne su angelais, kaip jau norite, taip sakykite, bet miegas yra kaip kompiuterio laido prijungimas prie rozetės ir paskui dar paspaudžiamas restart mygtukas.

Miegas yra geriausias, vienatinis ir esminis pakrovėjas. Taip taip, yra meilė, yra vaikai, yra pasiekimai ir pergalės, ir geras maistas, bet visa tai yra niekas prieš gerą miegą. Vadinkite mane tingine, vadinkite slunke, bet niekas neprilygsta geram išsimiegojimui. Lyg kas nors būtų bakstelėjęs burtų lazdele – tu vėl nauja, vėl graži, saldi ir kupina gyvybės, tu vėl gali padaryti ir tu vėl esi bobpower tik tada, kai gerai išsimiegi. Todėl visi visi, kurie miega mažai arba sako, kad jiems užtenka keturių valandų miego, man kelia įtarimą. Tebūnie aš senamadiška, tebūnie aš bambeklė, bobutė, tetutė ir ciocė vienoje vietoje, bet tie, kurie garsiai ir viešai giriasi, kad jiems miegas antraeilė būtinybė, man kelia hmmm… Na, sakykime abejonių, o iš tikrųjų tai signalizuoja apie persitempusią psichiką ir nemokėjimą tinkamai atsipalaiduoti.

Taip taip taip, yra išimčių, ir aš žinau vieną labai superhyperaktyvią ir enegingą, ir pasikeitimus sėjančią moterį, kuri gali gyventi miegodama mažas dozes valandų, bet tokių yra vienetai. Jos palytėtos kažko, kas mūsų – paprastų mirtingųjų ir eilinių – nepalietė.

Visiems reikia miegoti. Apie miego teikiamą palaimą galėčiau dainuoti arijas ir kurti poemas. Savo lovą laikau beveik šventykla. Oi ne ne, ji nėra buduaras, ir čia nekaba užuolaidos, ir nereikia į tą lovą lipti kopėčiomis – paprasta, didelė lova, balta patalynė ir tas matracas, kuris apgaubia tave kaip pelkė ir debesis, priima tavo išlinkimus ir formas kaip savo, nesispardo, nešokinėja ir negirgžda, jis tave apsikabina kaip įsimylėjęs…..

Nėra nieko geriau už gerą išsimiegojimą savo lovoje, todėl mane supras visi, į atostogas besivežantys savo pagalves ir visi, kurie miega sandariai užtraukę užuolaidas. Aš užaugau gatvės elektros stulpui šviečiant man į miegamajį. Mano vyras Tomas užaugo kaime, kur jokia elektra nešvietė jam į langą, todėl mano šiuolaikinius miegojimo įpročius paveikė būtent jo įpratimas: užuolaidos užtrauktos, tamsu ir ramu. Mane supras ir tos, kurios dėl savo atžalų mitybos beigi ankstyvo gyvenimo įpročių neišsimiega jau hmm, ne tai, kad mėnesius, bet ištisus metus. Chroniškas neišsimiegojimas yra, manyčiau, labai pavojingas ir sveikatai, ir grožiui, ir šiaip bendrai vidinei savijautai. Aš pavyzdžiui, atsimenu tas naktis, kai mano ir Jurgis ir Izabele išmiegojo bent 5 valandas nepertraukiamai. Gilus, nepertraukiamas miegas – štai kas yra palaima! Girtis ne mano stilius, nes kiekvienas einame savo keliu, bet man kaip miego mėgėjai Dievas skyrė vaikus, kurie taip pat mėgsta miegoti. Oi, ne ne, tik negalvokite, kad mūsų šeimos sportas yra miegoti iki vidurdienio, visai ne. Mūsų šeimos sportas yra eiti miegoti laiku ir pagrindinis treneris yra mano vyras Tomas, kuriam šeimos miegas yra viena pagrindinių saugomų ir propaguojamų vertybių. Visi mano artimiausi draugai yra matę ir liudiję, kaip Tomas vaikus siunčia miegoti, nors aplinkui balius ir šventė. Apie vaikų guldymą laiku dar galima būtų puslapius kalbėti, bet aš dabar apie miegą. Ir suaugusiųjų, ir vaikų. O miege, tu taika. Kūno ir sielos. Mylėkite savo pagalves, antklodes ir matrasus, dievinkite savo lovas, ir miegamuosius. Tai yra šventovė, kur jūs atrandate ir maitinate save.

Dabar atėjo tikras gero miego laikas, o ir laikrodžius tuoj suksim atgal, taigi, tegyvuoja miegas! Dėl gero miego verta pasistengti.