Mielieji, šiandien – man labai svarbi diena ir aš tikiuosi jūsų visų paramos ir palaikymo naujoje iniciatyvoje Lietuvoje, kurios iniciatorė esu aš kartu su Maisto banku. Šiandien ryte pusryčiais vaišinu savo draugus, bičiulius, kolegas ir žurnalistus „Kitchen“ restorane (apie vaišes ir jų ruošimą papasakosiu vėliau), pristatydama projektą „Kviečiu į svečius“ – Dosnios vaišės tau, man ir kitam, prie kurio kviečiu prisijungti jus, minint pasaulinę maisto dieną, spalio 16-ąją. Dabar smulkiau ir savais žodžiais apie tai, kaip ši iniciatyva gimė ir kokia yra jos esmė.
Apsėdimas ir jūsų dosnumas
Kartais būna, apsėda mintis ir nepaleidžia, joja kaip kokia ragana ant kupros, bet smagu nuo tos minties ir sparnai dygti pradeda, viskas atrodo vienu pirštu pasiekiama. Iš tiesų šitą mintį, kaip kupranugaris vandenį, nešiojau porą metų. Prieš gerą pusmetį apie šią idėją prasitariau Deimantei iš Maisto banko ir dabar man reikia Jūsų palaikymo ir dalyvavimo. Noriu suburti visus, kurie mėgsta gaminti, mėgsta svečiuotis ir svečius priimti, kuriems po gero vakarėlio plauti indus yra lygiai taip pat malonu, kaip ir pasitikti svečius prie durų. Noriu suburti tuos, kuriems patinka apkabinti ir būti apkabintiems, kurie gali nepastebėti katinų pūkų kampuose, bet nuolat plauna grindis, kuriems patinka kalbėtis apie maistą, jiems nesvetima virtuvės filosofija ir noras dalintis… Šios iniciatyvos esmė ir yra dalybos, dalintis ir vaišinti, nes tinkamai paleista dalybų kibirkštis turėtų įskelti visai nemenką laužą.
Vaišės
Esmė paprasta: jūs pasidalinate savo šeimininkiškumu ir jūsų paruoštu maistu, sukviečiate geriausius draugus, pažįstamus, kaimynus, artimuosius. Jūsų svečiai pasidalina savo dosnumu ir atseikėja tiek, kiek mano, kad šeimininko vakarienė buvo verta arba kiek negaila, ar kiek laisvų yra pinigų tuomet jūsų svečių piniginėje, arba tiek, kiek jau iš anksto nusprendėte paaukoti šeimininkui jūs už jo triūsą. Tuomet šventės šeimininkas visą surinktą ir to vakaro metu uždirbtą sumą, pasinaudodamas aukojimo platforma aukok.lt arba nuėjęs į artimiausią banko skyrių perveda pinigus į specialią Maisto banko sąskaitą. Maisto bankas tuomet tas lėšas naudoja tam, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje, kurie sunkiai verčiasi, galėtų gauti paramą maistu, kuri išties jiems yra labai svarbi. Kiekvienas jūsų
paaukotas litas, padės Maisto bankui sugeneruoti paramos maistu už 14 litų. Štai kokia paprasta dalijimosi grandinė. Visi laimingi ir patenkinti – jūs subūrėte draugus, smagiai praleidote laiką, pamylavote savo draugus puikia švente, pusryčiais – pietumis – vakariene – popiečio arbatėle – pikniku. Jūsų draugai pasimėgavo maistu ir dosniai prisidėjo prie vieno bendro, visus vienijančio tikslo – padėti Maisto bankui gyvuoti ir organizuoti paramą maistu tiems, kam to maisto trūksta.
Plačiau apie tai, kaip tai padaryti, kaip surengti vaišes ir pasidalinti savo dosnumu, galite paskaityti specialiai sukurtoje kvieciuisvecius.lt svetainėje ir aš savo tinklaraštyje toliau apie tai dar parašysiu ne kartą.
Ačiū jums ir labai tikiuosi jūsų aktyvaus dalyvavimo, nes čia tikrai reikia visai nedaug. Nesvarbu, ar tai bus draugių pasisėdėjimas prie ka
vos, pusryčiai jūsų kaimynams ar vakarienės draugams. Jei mūsų bus daug, tai mes atsieksime dar daugiau.
Tegul pasisako tos gerietės Deimantės ir kt. iš „Maisto bankas” kokius jos atlyginimus pačios ima, kaip ten žeminami dirbantys savanoriai, ypač tokio Tomo, kuris vis pabrėžia, kad išvys iš darbo už kurį dirbantis ir padedantis negauna atlyginimo.
Man tai Beatos iniciatyva nekelia pasitikėjimo.
Manipuliuojama zmogaus jausmais daznai per TV. Jau perlenkta lazda su labdaros organizacijomis. As nebepalaikau jokios tokios idejos kuri remiasi i mano pinigine.
Su visa pagarba Beatai
Labai graži iniciatyva, Beata! Net gerklėje gniužulas užstrigo…
Išties sveikintina iniciatyva. Smagu, kad Beatai rūpi geri darbai, dar gražiau, kai viskas išplaukia iš tos pačios srities. Tai puikus pavyzdys kiekvienam – kai vienas gali daug. Sėkmės!
Labukas,
Šauni idėja ir tikslas! Aš esu kaip tik iš tokių žmonių, kuriems gaminti vaišes ir jomis vaišinti draugus yra malonumas. Taip pat esu pakankamai dosnus žmogus, kuris stengiasi paaukoti ar paremti tuos, kuriems yra sunkiau… O šis pasiūlymas puikus „2 in 1” derinukas – ir proga su draugais pasisedėti, ir gerą darbą padaryti 🙂 Būtinai ta proga suruošiu puotą, tik deja, mano surinkti pinigėliai keliaus kokiam nors kitam kilniam tikslui… Labai atsiprašau už nuotaikos aptemdymą, bet norėčiau, Beata, tavęs paklausti – ar esi tikra, kad Maisto bankui paaukoti pinigėliai bus visi panaudoti pagal tikslą? Esu ne kartą prisidėjus prie jų prasmingo darbo pirkdama maisto produktus, bet po to, kai sužinojau, kad maisto banko savanoriai dalį surinkto maisto parsineša pas save į namus, maža to siūlo jo ne tik savo giminaičiams, bet ir geriems pažįstamiems (baisiai gaila, bet tai tiesa), noras prisidėti prie tokios veiklos išgaravo kaip dūmai vėjuotą dieną…. Nesakau ir nemanau, kad visi taip daro, ir suburti vien sąžiningus savanorius tikriausiai yra labai sudėtinga (kažina ar įmanoma), bet niekaip nesuprantu kodėl projekto organizatoriai nesiima priemonių, kad užkirsti kelią tokiems dalykams…. Nors beveik visada prisidedu prie organizuojamų tokio pobūdžio akcijų, Maisto bankas iš „mano sąrašėlio”, deja išbrauktas….
Bet kuriuo atveju, tavo idėja puiki ir labai džiaugiuosi, kad užsiimi tokia veikla, tad nuoširdžiai linkiu, kad jos rezultatai visi iki vieno nukeliaus iki tikslo 🙂
Kaip šauniai sugalvota, puiki mintis ir tikiuosi ji daug kam prilips:)
Manau, kad po atostogų ir aš pakviesiu draugus į svečius…
Ir iš kur, Beata, pas Jus tiek gražių idėjų:)?
Beata, nuostabi mintis. Kadangi gimtadienį švenčiu spalio 14 d., man tai tiesiog puiki galimybė ne tik pokylį iškelti su kilniu tikslu, bet ir paprašysiu svečių sumą, skirtą dovanoms, paaukoti tiems, kam to labai reikia. Manau, laimės visi. Ir ačiū už gerus darbus!
Beata.
Aciu Tau uz tokia puikia iniciatyva. Perskaiciau ir susigraudinau- nors man nebudinga asaraoti, taciau kazka ”uzkabino”. Aciu tau! Pasizadu suorganouzoti ne viena toki pasisveciavima.
Nuostabu! Tik perskaičius užsidegiau noru ir pati tai suorganizuot savo namuose!
Mintis labai gera, tik vietoj maisto banko, tuos pinigelius patiems atiduoti tam kam ju labai reikia. Manau, kad kiekvienas pazysta tokiu seimu: pagyvenusiu zmoniu, vienisu, daugiavaikiu ir t.t ,kuriems labai sunku ir reikalinga pagalba. Manau, kad tiesiogiai perduoti pinigai tikrai bus isleisti ten kur reikia, o ne i darbuotoju kisenes :p.
Visiems, kas nusistatę prieš maisto banką, galiu pasakyti, kad tai puiki organizacija, padėjusi labai daug žmonių. Aš esu iš daugiavaikės šeimos ir mes ne kartą esam gavę paramą maistu. Žinoma, tie, kas patys visą dieną dalindavo skrajutes parduotuvėse, nešiodavo, vežiodavo, rūšiuodavo dėžes – tie daugiausiai ir gaudavo, bet juk ir pastangos įdėtos didžiausios! Nežinau tiksliai kaip dirba maisto bankas, bet mūsų daugiavaikių šeimų bendrija pati surinkdavo suaukotą maistą iš parduotuvių ir pati išdalindavo savo nariams, todėl jokio sukčiavimo nesu mačiusi. O kiek žinau savanorius, jie visi šaunuoliai ir aš nieko prieš, kad už savo sunkų darbą jie pasiims kažką į savo namus ar savo artimiesiems. Sėkmės Beata, aš būtinai pasistengsiu suorganizuoti tokią vakarienę draugams 😉
Idėja šauni, tik kelia abejonių pasirinktas paramos gavėjas. Beje, man neatrodo etiška, kad savanoriai „pasiims kažką į savo namus ar savo artimiesiems”. Tai kokia čia tada savanorystė?
Sveiki, Deimante,
Tai apie ką kalbėjau, vyko Varėnoje… Dėl parduotuvės kažkaip nepasigilinau…
To AS: Tikrai tikiu organizacijos geranoriškais siekiais ir visiškai nematau nieko bloga, kad darbuotojai gauna už savo darba atlygį (juk geriau taip nei visiškai jokios paramos sunkiai besiverčiantiems). Bet savanoriai…. Juk tam jie ir yra savanoriai, o ne įsidarbinę žmonės… Aš dar suprasčiau, jei tie žmonės pasiimtų tik sau reikalingų produktų (nors, tiesą sakant, ir šito nesuprantu… O dar pagalvojus, kad vien savaitgalį dirba 6000 savanorių, tai kokia dalis paramos pasiekia galutinį tikslą?!), bet siūlyti maisto giminaičiams ir tiesiog PAŽĮSTAMIEMS…… Visiškai jokios atsakomybės ir moralės….
Su visa pagarba,
Jurgita