8241
Beatos virtuvė

Lapė Patarėja: Kur dingo buitis?

(22)

Rimtai – kur dingo buitis? Pamenu tokį multiką suaugusiems – sėdi ant uolos akmens amžiaus medžiotojas, skaito eiles savo išrinktajai, o ta šalia brūžina puodą. Po to tą patį daro viduramžių riteris, šių laikų klerkutis, o moteris vis brūžina puodą. Galiausiai eiles mylimajai skaito jau svečias iš ateities. Sklando jie erdvėlaivyje su skafandrais, o paskui moterį atplaukia puodas ir garsiai džeržgiantis šveitiklis…

Filmuko akcentas kiek kitas, bet prisiminiau, nes atsivertus naują žurnalą mane staiga persmelkė suvokimas – nebepamenu skaičiusi nors vieną straipsnį, kuriame egzistuotų buitis, būtų pripažintas jos neišvengiamumas. Nežinia, dėl žurnalistų ar jų herojų, bet kasdienybė ir jos rutina kaip aptarimo objektas yra išnykusi. Aš jau mėnesį nedirbu, mano gyvenimas smarkiai, smarkiai pagerėjo nuo to laiko – gerai miegu, daug bendrauju, skaitau, skaniai valgau – bet būtinybė siurbti niekur nedingo.

Ar apie buitį reiktų rašyti? Nebūtinai, bet kai paskutinįkart pirkau dulkių siurblį, pasigailėjau išsamiau nepasidomėjusi šiuolaikinių siurblių privalumais – konsultantės patarimai atsakymų į klausimus nedavė, ir dabar siurbiu aparatu, kurį noriu kuo greičiau pakeisti. Būtų pravertęs nuobodus ir techniškas straipsnis apie tai, kaip išsirinkti tinkamiausią siurblį iš trisdešimties.

Skaitau apie pažįstamą žurnale – Dieve, kokia išmintis ir koks dvasingumas! Be ironijos. Jos kasdienybės mantra – apie harmoniją ir balansą. Dieną pradeda kelione su vaikais iki šaltinio, vietoj rytinio dušo – maudynės upėje, darželio muštrą keičia prasmingais, ieškojimų ir atradimų kupinais pašnekesiais, ne jie mokosi iš manęs, o aš iš jų, o kad žinotumėt, kaip jiems patinka muziejai! Mintis nuramina meditacija pievoje, na, gal dar jogos pratimai. Gamina pagal ajurvedą, bet nė kiek nesijaudina, jei vaikai nepavalgo – svarbu, kad po ranka būtų sveikų užkandžių. Akcentuoja būtinybę klausytis gamtos ritmo, gyventi juo, keltis ir gulti su saule, tačiau spėja dar ir filmą nufilmuoti, planuose – dvi knygos ir trys parodos, tiesa, neseniai rado naują aistrą – tapybą ant šilko, nes keramiką kaip ir išaugo. Pomėgis siūti išaugo į verslą – tas ekologiškas trikotažas, pasirodo, patiko ir draugėms, bet nenorim plėstis, norim, kad parduotuvėlė ir toliau išliktų ne prekybos vieta, o vieta jaukiai išgerti arbatos.

Arba kitas portretas – labai daug dirbanti tarptautinės kompanijos viceprezidentė, per mėnesį uždirba kiek aš per metus, laisvai kalba šešiomis kalbomis, mokosi septintą, gyvena lėktuvuose, vadovauja biurams trisdešimtyje šalių, bet be iššūkių jaustųsi apkerpėjusi. Todėl bėgs jau trečią maratoną šiemet, šįkart – Niujorke, va, baigia subėgioti nebežino kelintus bėgimo batelius. Bėgioja kasdien, dažniausiai – vakare, paupiu užmiesty, nors kelionėse tenka treniruotes perkelti į ankstų rytą, kad aštuntą jau būtų biure. Taip, dėl darbo šeima nukenčia, bet juk svarbiau – praleisto laiko kokybė, o ne kiekybė? Labiausiai jų šeima mėgsta orientacinį sportą, nespjauna ir į kitas pramogas, bet seniai nebevaikšto į tuos lėkštus vakarėlius, iš kurių žurnalai vėliau daro komiksų puslapius. Juk kur kas geriau susikrovus tik būtinus daiktus spontaniškai visiems išlėkti į Nidą, Dievo kampelį žemėje, kur kaip tik baigia restauruoti šimtametę močiutės sodybą.

Aš skaitau ir galvoju – tai kaip jos viską spėja? Ka-da? Viceprezidentė gal samdo namų šeimininkę, bet ta menininkė? Ir apskritai – ar joms kada nors skauda galvą? Nervina idiotai kolegos? Pykstasi su mama? Suserga vaikai ir griūna visi planai? Neturi jėgų ne tik pagaminti vakarienei, bet net ir burbtelėti vaikams „labas“? Tas nepriekaištingas manikiūras ir skaisti oda irgi atima laiko, žinau iš patirties. Man reikėjo pasikeisti vieną sušiktą lemputę mašinoje, su visais nuvažiavimais į servisą iš dienos dingo dvi valandos.

Todėl aš galvoju, kad buitis su visomis užknisančiomis smulkmenomis yra vis dėlto nuvertinta – atseit, nieko įdomaus, visi vienodai siurbiam ir skalbiam, geriau pakalbėkim apie tą naują parodą. Bet yra minutės grožio ir buityje, kai gali paskęsti mintyse plaudama rankomis indus (nes per tekantį vandenį vis tiek nieko negirdėti), meditacijai prilygstančiam procesui, kai reikia smulkiai supjaustyti  kalną daržovių, raumenų ir sąnarių maudime išplovus langus, bukam spoksojimui į teliką lyginant skalbinius, ar kai galų gale užsikeli kojas ant sofos ir žinai, jog ši dar bent dešimt minučių išliksianti tvarka – tavo rankų su sugadintu manikiūru darbas. Tad kai kitąkart žurnalistė manęs klaus apie planus, aš nebedarysiu klaidos sakydama „norisi nuveikti ką nors prasminga“. Geriau papasakosiu jai, kiek grožio yra užknisančioje, bet niekur niekada nedingsiančioje buityje.

Beje, va tas filmukas.

https://www.youtube.com/watch?v=cu6sFEud6Rk

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (22)
Komentarai
  1. Zivke parašė:

    oj, koks super rašinėlis:) toks- nuleido ant žemės:)

  2. Jolita parašė:

    Iš ties stebint gyvenimo būdo žurnalus ir man kyla klausymas, kaip visos viską spėja?! Ir kodėl tos dešims minučių po tvarkymosi taip greitai prabėga. Labai patinka straipsniai apie realybę, nors daug kas gal tai laiko ironija, bet dievaži, kiek čia tiesos!

  3. Indre parašė:

    Super!!!!

  4. twill parašė:

    As manau, kad tos poniutes nieko nevekia, ir buities joms nera, gyvena bardake, o jei reikia pasisamdo namu tvarkytoja, valgyti negamina, nuperka is restorano, ar uzkandines, ir ten visas tas ajurvedinis alia valgio gaminimas apsiriboja, kokiu nors darzoviu ar kruopu sumetimu ipuoda ir lai verda, del to vaikai ir nevalgo, nes neskanu, o ji nesuka galvos, nes tingi skaniaupagamint! man asnemiskai buitis uzima didele dienos dali, avakare jauciuosi nusikasusi, nuotvarkymo, virimo, lyginimo. O zurnalistaipas poniutes uzklysta viena karta i pusmeti, todel jos ir papasakoja, ka gero veike per ta pusmeti tik is teigiamos puses, ne ir susidaro toks vaizdas,kad kasdiena tik nagus lakuoja, ir grazinasi, ai beje, dar yra aukles kurios ir pagamina ir vaikus paziuri ir uta sutvarko, tu tik sumoki pinigelius ir va, patogus ir grazu gyvenimas tau:) kam stengtis 😀

  5. Migle parašė:

    Nuostabus …jautrus…jaudinantis..TIKRAS…straipsnis 🙂
    Sekmes!!!!

  6. Inga parašė:

    Surijau tą rašinėlį,stebėdamasi,kad ne viena pamąstau būtent taip!Kartais kildavo minčių,gal aš nenormali,kad darau tai,ko,berods,nė viena moteris iš žurnalų ir tv nedaro

    • Giedrė parašė:

      Oi, esu tikra, kad tas „nedaro“ tai tik puikiai sukurpta iliuzija apie tai. Panašiai kaip su kai kuriomis pseudožvaigždėmis- trinasi visur kur tik fotografuoja, o paskui staripsniai pasipila – vienas iš paskolų neišlipa, kito turtą jau bankai areštavo, trečias kokias padielkas stumia ir t.t. Manau, kad čia tas pats, taigi, relax:)

  7. Egle parašė:

    Aciu, pasijutau normali.. As jausdavaus keistai, kai begdama lekdama marsrutu lova- suns vedimas i lauka- vonia- pusryciu ruosimas- mokykla- darbas- mokykla – parduotuve- suo lauk- sportas- virtuve- namu darbai- skalbimas- grindys- pasaka – vona- lova su pavydu ziuredavau i otkutiurines damas su nepriekaistingais makiazais, manikiurais, nepriekaistingom sukuosenom ir superiniu stiliuku. Jei tik pradedu labiau rupintis savim siek tiek labiau- ima ir nukencia kazkas kitas, gal pasportuot nenueisiu, gal pasakos nebus, o gal ir visos vakarienes nedarysiu (te valgo ka ras) – o tada jau sazine tuk tuk beldzias… Nezinau kas svarbiau,bet suderint viska yra beprotiskai sunku.. Jei isgirstumete, kad atsirado kokie nors supermamu vitaminai – labai laukiu zinios 🙂

  8. Lina parašė:

    Mielai atsisakyciau buities, nes yra ir svarbesniu dalyku gyvenime. Bet matyt kiekvienas yprasmina save skirtingai.

    • Lapė Patarėja parašė:

      Suprantu, ką sakote. Kai buitis – neišvengiama būtinybė, tikrai yra svarbesnių ir prasmingesnių veiklų. Bet visai visai neturėt tokių rūpesčių gal net nenorėčiau – geras tas jausmas susitvarkyt ir išsidrėbt ant sofos.

  9. Dalia parašė:

    Jega! Toks taiklus straipsnelis, pasirodo ne as viena panasiai galvoju :).

  10. S. parašė:

    Aš niekaip nesuprantu, kas ta lapė, ar galit man kokią nuoroda apie tai įkelt :), ar paaiskint, kas tai per personažas, nes skaitau blogą ne nuo pradzių. Ačiū. :))

  11. Beata Nicholson parašė:

    Lapė Patarėja yra mano draugė, kuri karts nuo karto parašo, turi Dievo dovaną rašto darbams…Paieškokite yra jos daugiau rašinėlių…

  12. Lina parašė:

    Super rašinys tikrai. Aš jau seniai nebeperku tų visų žurnalų, nes ten viskas taip išblizginta- rūbai lyg dėvimi tik vieną kartą, namai lyg juose niekas negyventų, o ypač vaikai … 🙂
    O ši ištrauka – „skani“ kasdienybė 🙂 „…kai galų gale užsikeli kojas ant sofos ir žinai, jog ši dar bent dešimt minučių išliksianti tvarka – tavo rankų su sugadintu manikiūru darbas…“

  13. Edita parašė:

    Superinis straipsniukas! Beata – Jūs genijus!!! Kaip tik prieš dieną pakalbėjau su drauge apie tai, kad jau keli metai atsisakau vyro siūlomos indaplovės, nes plaudama indus rankomis savotiškai medituoju, ir gal kam bus juokinga, bet manau, jog mano rankomis išplauti indai perteikia namiškiams dalį mano širdies šilumos ir meilės jiems. Buitis nei kiek ne mažiau verta dėmesio, nei parodos ir glamūras, ir apie ją kalbėti lygiai taip pat įdomu ir prasminga, tik visa esmė – KAIP. Beata parodė puikų pavyzdį 🙂

    • Giedrė parašė:

      O aš vis tik nedrįščiau dėti lygybės ženklo tarp buities ir parodos:) Ji daugeliui neišvengiama, tas tiesa, bet labai jau džiaugtis ir krykštauti iš laimės, kad mažiausiai pusė dienos tenka skirti kuopimuisi irgi nematyčiau reikalo:)

  14. Aušrinė parašė:

    Kodėl niekur niekada nedingsiančioje buityje? Vat būtent ir manau, kad labai daug kam ji iš tikro yra dingusi. Viso labo auklė, namų tvarkytoja ir gatavas maistas (parduotuvė, kavinė, restoranas). Viskas. Buities nebėra.

  15. pavargusi parašė:

    Taigi, moterys, galim vaidint nepriklausomas ir laisvas kol neturim vaiku (o su jais ir puodu bei kitu atributu), o tada jau tenka taikstytis su daug kuo, nes vienai nerealu pavezti vaiku poreikiu, nebent esi nerealiu gabumu arba finansu. Realybe ta, kad vyras tik teoriskai lygiai atsakingas o praktiskai – pacios zinot. Vaikai – pats vertingiausias „produktas“, koki tik galima sukurti. Bet mes juos atiduodam nemokamai, aukodamos save ir savo laika bei pasaukima. Net jei ir gimdome tik del saves, ir tai turime isipareigojimus visuomenei, kad isauginsime tikamai. Tuo tarpu dalis visuomenes gauna didziules pajamas sukure niekuti ir ji uzpatentave, o ka kalbet apie bankus ar monopolijas, kur pinigai pinigus augina, bet nieko nesukuria… Vaiku gimdymas, atsakomybe uz ju auginima ir su tuo susije buitie darbai – sunkiausias moraliskai ir nelengvas fiziskai darbas, kuri moterys atlieka dykai per amzius, o siais laikais dar ir jausdamosi kaltos, kad nekuria materialios naudos, netgi jauciasi nepilnavertes! Tik pagalvokit, kiek turi buti isskalbtos smegenys, kad kiltu tokios mintys? Nerealus reikalavimai moteriai greiciausiai padarys mus visas supermoterimis. Daugelis tokios ir yra…atmetus tustybe (ha ha), ko ir nestooja matronos ir pupytes is sow ir zurnalu.

  16. Giedrė parašė:

    Su buitimi čia panašiai kaip su vaikų auginimu. Man, žinokit, jau bloga skaityti (tiesą sakant, dėl šios priežąsties seniai to ir nedarau) visokių žinomesnių moterų interviu apie gyvenimą gimus vaikui- jie visi kaip pagal trafaretą vienodi: gimus vaikui apima tik euforija, vyras šilkinis, santykiai nuo puikių tapo tiesiog idealūs, vaikas toooks ramus ir viskas taaaip lengva, kad tiesiog pakilt ir sklandyt ore norisi.Common. Turbūt geriausia žinutė visuomėnei yra tai, kad po tokių interviu tokios asabos labai greitai iš visokio eterio dingsta – matyt neberanda laiko savo „be proto lengvoje buityje“ ir nenori demonstruoti nuo nuovargio ir miego trūkumo užtinusių paakių.

  17. kortni parašė:

    o as cia sedziu tokia apsikuitus 😀 ir kaifuoju skaitydama. nu va vel einu deliot daiktu nuo spinteliu, kabint rubu i spintas.. jau ir pietu metas ant nosies. ir kas be ko, siurblys jau laukia 😀

  18. Vilma parašė:

    Superinis str…. Su malonumu perskaičiau… Dar reikia nepamiršti, kad mes visos mamos DIRBAM (ir turim truputuką atostogų)… o po darbo atidirbam „antru etatu“ – skalbiam, verdam, kepam, lyginam, grindis plaunam, auklėjam ir t.t…. sąrašas be galo, nes dėmesio reikalauja tėvai, giminės, draugai ir artimieji…. aš vos spėju… su krūvom pirkinių, gaminimais ir švariais namais… beveik nėra laiko sau….. nesiskundžiu, bet tikrai negaliu būti ta super moterimi iš žurnalų… neįsivaizduoju, kad realiai tai įmanoma…

  19. Almama parašė:

    Saunus ir labai teisingas straipsnis. Sudetinga rasti ta aukso viduri bunant mama ir ta buitis niekaip nedingsta jei yra vaiku. JI YRA. Namai patys nesusitvarko. Nereikia dulkiu su balta nosinaite ieskoti, bet kazkiek tvarkytis juk visiems tenka. Nesu apsileidusi, bet man labai faina tureti draugu,kurie zino kokia as esu/galiu buti ir nereikia begti namu tvarkyti ir stresuoti jei jie uzsuks, geriau ramiai pyragelio tesla uzmaisyti.

Palikite komentarą


Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.