„Aš tave išbraukiu iš savo restoranų sąrašų”, – griežtai sako draugė Vilma. Ji praktiškai aplanko dabar visus restoranus, kuriuose ir A.A. Gill lankosi… Nes mat gauna iš tų pačių PR kompanijų pakvietimus, tik Vilma rašo ne lietuviškai, nors galėtų, o angliškai. (Jei norėtumėt paskaityti, rasite štai čia. Manęs paprastai nekviečia, nes aš dažniau negaliu, nei galiu, o kai galiu, tai tada vėluoju… Taigi, taip man ir reikia, jei kitą kartą nepakvies manęs eiti naujų restoranų žvalgybon…
Oi, bėdavojuos aš, kai jau esam pasodinamos korėjietiškam restorane, prasibrovę pro eilę staliukų laukiančių žmonių. Aš visai neberašau apie restoranus…. „Na bet tai, kad tu rašai paklodes, aš tavo blogą tai skaitau, bet tik trečdalį” -kaip peiliu per batoną raiko mano nuostabiausia… „Rašyk trumpai – pora pastraipų ir viskas”…. Gal iš tiesų??? Dėmesio, bandau – kam tie nukrypimai apie orą ir bites?
Taigi, kaip supratote, restoranas korėjietiškas. Pavadinimas taip pat be didelės fantazijos, kadangi geriausias „bibimbap” pavadinimas korėjietiško maisto tema jau yra paimtas kito restorano Soho apylinkėse.
(bibimbap yra toks ryžių ir kitų jūrinio ar mėsinio pobūdžio gėrybių patiekalas, kuris patiekiamas akmens geldoje (dubenyje), kadangi tas akmuo įkaitinamas iki aukštos temperatūros, vėliau pašlakstomas aliejum ir ten jau trenkiami ryžiai, tai ant dugno ryžiai tokią malonią plutelę įgyja, tokį dalyką valgėme ir ten, vertas dėmesio.)
Taigi šiam restoranui beliko pasivadinti „kimchee”. Na, jei reikėtų analogijos lietuviškoje virtuvėje, tai atitikmuo turbūt būtų cepelinas arba gal rauginti kopūstai, nors iš tiesų, tai kimchee yra turbūt garsiausias ir išpromintas dalykas bei korėjietiškos virtuvės išskirtinumas. Minėdama raugintą kopūstą iš tiesų galiu sakyti, kad kimchee yra raugintų kopūstų korėjietiška giminė – tai fermentuotas / raugintas kopūstas ir kitos daržovės. Traškus, aštrus, ir rūgštus. Valgomas ir su kitais patiekalais. (dabar visi greitai prisimenam Kėdainių koncervo fabriko korėjietiškas marinuotas morkas, tai kažkas panašaus bet ne visai taip, bet kiekvienas dalykas kaip žinome turi daug veidų)
„Kimchee” savo užmanymu primena daug kartų pakartotą konceptą, kuris kažkada buvo naujas (turbūt, kai atsidarė „Wagamama”). Dabar tas sėdėjimas prie bendrų ilgų stalų ir greitas maisto apsukimas bei atviros virtuvės nėra iš koto verčianti naujiena. Tai labiau būdingas konceptukas įvairioms rytų maisto užeigoms – nebūtinai azijietiškoms. Aš visai neseniai buvau libanietiško maisto labai sėkmingam restorane (Yalla Yalla, kaip paaiškino žinantys, tai reiškia „Einam Einam” ar kažkaip panašiai) su panašiu stiliumi: dideli stalai, viskas greitai, labai daug triukšmo, bet vistiems smagu ir maistas itin geras, bet be jokių d8dų orkestrų… Tai, ko reikia… Kaip dažnai mėgstama išsireikšti, atseit street food… Suprask, toks maistas, kokį gautum Beiruto, Bankoko, Seulo gatvėse (taigi, yala yala rekomenduoju, jeigu ką).
Grįžtam į „Kimchee”. Keletą dalykų paragauti buvome patartos iš anksto, kitus tris pats restorano menedžeris parenka…. Ir, ačiū dievui, nes kartais tas meniu skaitymas ir bandymas išsirinkti yra bereikalingas trypčiojimas vietoje, ypač kai lankaisi pirmą kartą ir nežinai, ką po galais reiškia pusė pavadinimų…
Taigi, jei kalbėsime apie maistą, pradedam aišku su kimchee, tada labai stebuklingai pasirodo raw beef, kas būtų ploniausiai supjaustyta minkščiausia jautiena su šiek tiek sezamų aliejaus ir, spėju, saldžiu marinatu ar kažkokiu kitu saldumu bei gi sezamo sėklomis, taip pat kriaušės juostelėmis ir agurkais. Ant visko reikia uždėti žalią trynį ir viską išmaišyti. Na, kitaip tariant, korėjietiškas steak tartar... Bet man šis daug geriau… Tikrai dešimt balų…
Toliau seka vištiena ryškiame, salsvokame, bet ne riebiam ir ne krakmolingam padaže su fermentuota čili pasta. Viskas turi būt vyniojama į salotos lapus…Tuomet ir bibibam atkeliauja su jūros gerybėm, aštuonkojo koją pastebiu, protingojo kalmaro žiedelį ir vieną kitą moliuską. Ryžiai, esantys dugne, traškūs… Šalia – salsva sriuba su šviežiomis datulėmis, stikliniais vermišeliais, špinatais ir jautiena…
Visas maistas buvo, sakyčiau, be jokių trūkumų, man labai patinka maišyti, viskas buvo šviežia, atkeliavo grietai, lėkštėje šoko ir dainavo.
Na, aišku, šis restoranas savo esybe, madingomis lempomis, akmeniniais nugludintais laiptais ir moderniu interjeru skiriasi nuo to, kokia yra tikroji korėjietiška virtuvė ir pati Korėja (aiškinu specialistės tonu, niekada ten nebuvus). Bet restoranas holborn ir jis, kaip priklauso, pritaikytas megapolio klientui… Bet geras ženklas, kad kaip sakė mano Vilma, vietinių čia tikrai daug… Bet tai sakydama turėjo omenyje, kad gausu ne tik čia aplink gyvenančių…
Kimchee
71 HIGH HOLBORN LONDON WC1V 6EA
London
020 7430 0956
Skamba čia viskas egzotiškai, ypač ta žalia jautiena su žaliu kiaušiniu…kažkaip hhmmm :/ Mano draugė neseniai išvažiavo 4 mėnesiams studijuoti į Korėja, tai vis pasakojasi įspūdžius kaip viską suka į salotų lapus ir valgo ir kad viskas aštru ten pas juos 🙂
Miela Beata,
Prašom nieko netrumpinti iki dviejų pastraipų (nors vargu ar tai pavyktų 😀 ). Kam per daug, lai skaito trečdalį, bet dauguma čia ir ateina tam, kad paskaitytų visas pastraipas. 😀
Labai įdomu. 😉
Yalla yalla reiškia „greitai greitai” arba „greičiau greičiau” 🙂
Beata,
Sutinku su Jūrate, jog Jūsų straipsnių nereikia trumpint, aš netgi pridurčiau, jog juos kaip tik reikėtu net kaip kada ilgesnius rašyti. Labai labai idomu skaityti ir plėsti kulinarines žinias skaitant Jūsų įspūdžius. 🙂 Žodžiu, kuo daugiau, tuo geriau 🙂
Reikes butinai apsilankyti, skamba labai skaniai 🙂 Aciu uz apzvalga 😀
Miela Beata,
neklausykite drauges Vilmos del trumpinimo:)) Kuo ilgiau , tuo geriau. Dabar netgi truko pasiskaitymo sakyciau ir to Jusu aiskaus isdestymo…kazkaip truputi kaikur kaikas neaisku vis budavo:) Rasykite savu stiliumi kaip visuomet ir bus ok:)
Būtini tie nukrypimai apie orą ir bites – būtent jie ir padarė mane šio blogo gerbėja 🙂
Beata, jokiu trumpinimu! Man butent tie lyriniai nukrypimai apie bites, apie ora padaro tave vienintele ir nepakartojama. Turiu pripazinti, tavo kalendorius kabo virtuveje ne todel, kad jis praktiskas, o todel, kad tai TAVO kalendorius, su Barboros parypavimais, su tavo komentarais ir tik trecioj vietoj – receptais! Taigi tegul tavo drauge Vilma skaito tik antrastes ir pasiziuri nuotraukas, tuomet nereikes niekam nieko trumpinti:) Sekmes!
Beata, tai kas man lieka tada jei pradedi trumpai ir mazai rasyt? Receptu, kaip minejau nelabai gaminu, nes riebus (gaminu Vidurzemio juros stilium, su aliejum, o ne daug sviesto ir grietines). Ateinu paskaityt apie uki ir bites, kasdienes izvalgas, dviracio isradimus, vaikiskas knygas, dovanu gaminima etc. Taip ir sau kokia ideja prisitaikau.
O Vilmos ir ne Vilmos restoranu apzvalgu neskaitau. Gal cia bus kaip peiliu per batona Vilmai, bet dar vienos rasytojos apie restoranus man tikrai netruksta. Ji turi savo roges, o tamsta savo. Kam sest i ne savo roges? Paskui visus pakeleivius isbarstysi.
Labai įdomus aprašymas, nieko nereikia trumpinti. Beata, jei bus galimybė, apsilankykite geriausiu laikomame Londono indų restorane „Amaya”(Knightsbridge), manau Jums patiks, esu buvus ne kartą, vis norisi grįžti. Geriausia ten pabandyti pradžioje degustacinį meniu plius brokolių piure:) Ir dar, jie daro labai skanius nealkoholinius kokteilius. Visas moteris su Kovo 8!
Kai tik pastaikys proga būti Londone, reikės aplankyti ir paskanauti 🙂 Ačiū už apžvalgą.
Beata,
noretume rasti jusu bloge ir nauju receptu 🙂
man patiko.. pavadinimai glumina ir tikrai yra negirdėti… bet turbūt po kelių metų rasis ir Lietuvoje.. o gal net ir provincijose LT..