Ai, kartais ir man gaila, kad imu ir neberašau to blogo. Viskam reikia motyvacijos, ir žinote, kas yra geriausia motyvacija? Ta, kuri kyla „iš savęs“. Kažko ieškodama bloge radau, kiek anksčiau rašydavau karolių (juos rašant ir savo gyvenimą prisimint lengviau)! Praėjusi savaitė kaip niekad buvo kupina reikalų, tai pasistengsiu glaustai ir aiškiai, tik dar pasakau, kad titulinė įrašo nuotrauka yra iš fotografas.co . Visų pirma, visos septynios dienos kvepėjo tolimais kraštais. Vieną dieną turėjau susitikimus ir su Izraelio, ir su Tailando ambasadų darbuotojais. Abu susitikimai apie tą patį – per virtuvę pristatyti šalį. Mano knyga „Taste Lithuania“, kurią dovanoju visiems užsienio svečiams ir yra tas įrankis, kurį pati padariau norėdama pristatyti Lietuvą per jos maisto tradicijas.

Ketvirtadieni mus užbūrė Gil Hovav, žurnalistas, kulinaras ir restoranų kritikas iš Izraelio, taip skaniai pagamino tradicinę izraeliečių „baltąją mišrainę“ – vadinamąją tabuleh (jos receptą, beje, Izraelis yra „nukniaukęs“ iš Libano virtuvės), kad aš šeštadieni pati puoliau kažką panašaus daryti. Ir še tau, boba, devintinės, sulaukiau neregėto komplimento, kad salotos – skaniausios, kokias tik atsimena sutuoktinis. Tai iš ko gi jos buvo? Nieko super mandro: bolivinė balanda (kynva), agurkai, pomidorai, žalumynai, granatai, špinatai ir salotų lapai ir tahini padažas… Dabar, žinia, ruošiu naują knygą, tai salotų netrūksta gyvenime.

Pati taip buvau užburta istorijų apie Izraelį, kad kai jau galėsiu vėl trankytis po pasaulį (kada, įdomu, tai bus? Po metų ar po penkerių?? Ha ha ha…), tai jau lėksiu į Tel Avivą, o į skaityklę įsidėjau knygą – „Start-up Nation“, ir jums patariu apie Izraelio sėkmę paskaityt.

Dabar nuo Izraelio prie kitų svarbių dalykų: „Adventuras“, ar buvot? Kiek girdėjau iš dalyvių, tai buvo sėkmingas sėkmingiausias – žmonės plūdo paragauti pasaulio ir Lietuvos. Aš taip pat buvau dvi dienas. Penktadienį dalyvavau atidaryme ir moderavau diskusiją apie gastronominį turizmą.

Aišku, vis dar džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad gavau Lietuvos Turizmo ambasadorės apdovanojimą, va, kokia laiminga ir sujaudintą padėkos kalbą sakiau (nuotrauka viršuje).

Viskas čia dėl puikiosios mūsų „Keliauk ir ragauk.Lietuva“ laidos. Kuri, nebijokite, niekur nedings. Visi maršrutai aprašyti čia, bloge, ir visos laidos yra LNKgo, tai kai jau prisiruošite keliauti, beliks ateiti ir nusižiūrėti maršrutą. Ar jums neatrodo, kad dabar kelionės po Lietuvą yra ant bangos? Oi, kaip susigrūsime visi šią vasarą pažintiniuose takuose ir edukacinėse programose, ir prie žuvienės katilų, bus smagu. Dar truputis fotokarolių iš Adventuro.

Štai, susipažinkite, Jolanta kepa šakočius 20 metų. Mane praktiškai už skverno pagavo, šakočio įgrūdo, o kitą dieną jau pati atėjau, nes šakotis, na, labai jau geras. Toks, žinote, minkštas… Jolantos šakočiai iš Vilkaviškio.

Arba va štai – GO Vilnius. Puiki, moderni organizacija garsinanti Vilnių, jos vadovas – Darius Udrys. Man labai patiko jų sumanytas žaidimas, kuriame reikėjo atpažinti Vilnių. Atpažinau, savo džiaugsmui.

Čia mes su Irena Sarapinienė. Džiaugiuosi jos gaminta kuprine iš „Sirena“, juk kokios kelionės be gerų rankinių ir kuprinių – Irena taip pat sutikau „Adventure“.

Dar, tiesa, sekmadienis buvo kupinas veiklos ir reikalų – gaminau iš burokėlio, jau daug kur mano minėtą burokėlių paštetą ir salotas su keptais burokėliais bei apelsinais.

O šeštadienį susipažinau su smagia mergaite Tija. Mus supažindino sunkiomis ligomis sergančiųjų vaikų fėja, jais labai besirūpinanti Ieva Krivickaitė. Tija jau pasveiko ir norėjo su manim susipažinti, tai taip ir padarėme – susipažinome.

Aš jai šeštadienį ryte keksiukų su mėlynėmis iškepiau. Juos vežiau ant priekinės sėdynės… Ir receptą užsirašiau, tai kad nepabėgtų pasidalinu. Labai greitai pagaminsite, be jokių mikserių netgi, viską sumetei sumaišei ir viso gero. Jei neturite migdolų miltų su kavamale sumalkite porą saujelių migdolų. Jei ir jų neturite, tiesiog įdėkite šaukštu daugiau miltų. Mėlynes naudojau šaldytas, dar vasaros derlius nesibaigia mano šaldiklyje.

Keksiukams reikės:

2 kiaušinių

4 šaukštų (vidutinio kupinumo ) miltų

2 šaukštų migdolų miltų ar maltų migdolų

1 šaukšto avižų sėlenų

4 šaukštų rudo cukraus

60g sviesto

3 kupinų šaukštų natūralaus jogurto arba kokius 150ml kefyro galite dėti

1.5 šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnio druskos

žiupsnelio cinamono

Mėlynių beveik stiklinės (6 šaukštai)

Migdolų skiedrelių pabarstyti ant viršaus

Įkaitiname  orkaitę iki 190C. Dubenin mušam kiaušinius, dedame cukrų, jogurtą, cinamoną, druską, lydytą sviestą ir viską sumaišom.

Miltus persijojame, sumaišome su kepimo milteliais ir beriame migdolų miltus (maltus migdolus), avižų sėlenas. Sumaišome greitai ir efektyviai. Pilame mėlynes ir jau galime nemaišyt, o tiesiog dėt į formeles po kupiną šaukštą pakabinant ir mėlynių, ir tešlos. Beje ir pyragas iš šios tešlos iškeps puikiai, jei keksiukų nesinori. Pabaigoje pabarstome migdolais ir kepame apie 30 min.

O dar sekmadieni nusipirkau ir išsikepiau stintų! Tai mano žiema, galima sakyti, jau pavyko, ir vakar žiūrėjau Žmonių apdovanojimus, gal galėjau eiti, bet na tiesiog paklausiau savęs – tiek visur buvau, metas pabūt su sofa ir distanciniu…

Kas sako, kad sausis, būna ramus mėnuo? Nu nė kiek jis man neramus, pilna reikalų…