8241
Beatos virtuvė

Ką atnešė Kaziukas

(6)

Štai sau rymo riestainiai ir mašinoje, ir ant stalo, taip pat medinių šaukštų papildyta kolekcija, beigi dar vienas kitas suvenyras. Štai nušurmuliavo Kaziukas sau smagiai. Neįtikėtina žiema ir metai, taip šilta, kad Kaziukas buvo super gero oro. Kai kurie sako, kad per Kaziuką oras visada būna tragiškas – šalta/lyja/sninga/bjauru. O šiemet – saulėta, šilta ir smagu.

Aš, kaip ir priklauso, ne baronkų, o nuotraukų karolius suvėriau. Man tai buvo pirmas Kaziukas po daug metų, nes vis nebūdavau. Bet turiu pasakyt, kad nesijaučiu jį peršokus taip, kaip reikėjo, veikiau tik prisiliečiau, bet buvo tam priežasčių…

Verbos

Aš save priskiriu Kaziuko gerbėjų ratui, o ne burnotojų „kam to reikia?“. Aš esu už šventes ir kad jų būtų kuo daugiau, ir kad miestiečiai daugiau laiko leistų gatvėse. Aišku, negaliu gi dabar ginčytis, ar visi dalykai nusipelno būti Kaziuke (pvz., dantų pastos stendai, kuriuos man teko užmatyti vienoje vietoje), bet tikrai gerokai daugiau visokių naujoviškų dalykų, pvz., visokių smulkių menininkų ir amatininkų, kurie neria, velia, siuvinėja, paišo ir va štai kartą per metus išeina į gatvę. Štai Bronėlė dvi gražias sukneles nusipirko, vaikščios sau dabar pasipuošus.

Aš tai labiausiai mediniais dalykais praturtėjau – mediniai šaukštai, mentelės ir lentelės buvo tai, ko reikėjo.

Mediniai

Ai, dar ir Tomui peteliškę įgijau. O svarbiausias dalykas – Jurgis gavo medinį kardą, kuriam nešioti sumaniai buvo panaudotos kelnės ir pradurta skylė jose.

Jurgio kardas

Man pačiai didžiausias įvykis, tai Tomo debiutas Kaziuke su Jurgiu ir Drakonu. Ten buvo mūsų stovėjimo ir susitikimų vieta, tai galiu drąsiai pasakyti, kad debiutas buvo sėkmingas, nors jis ir reiškė 16 valandų darbo per parą… ir stovėjimo prie pečiaus… Cha cha cha.

Bet „Jurgio ir Drakono“ komanda liko laimingi geriausiomis picomis pasidalinę su vilniečiais ir svečiais.

Pati, tiesą sakant, nesugebėjau atsivalgyti jų iki soties, nes visada buvo eilė. Kokia laimė, kad atvažiavo Toni iš Šveicarijos. Jis yra Tomo draugas iš Neapolio picos mokyklos. Italas, užaugęs Amerikoje, dabar gyvenantis Šveicarijoje.

Tomas su draugu

Visos mūsų merginos taip pat dirbo iš peties… Tomas ir kiti komandos nariai džiaugiasi numetę svorio, nes reikėjo dirbti 200 procentų, o pavalgyti laiko nelabai likdavo, nors aš stengiausi visiems ką nors pagaminti vakare.

Žodžiu, smaguma yra Kaziukas. Kitais metais ir aš norėčiau kokių pyragų ar grybukų iškepti.

Ačiū visiems, kad atėjote…

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (6)
Komentarai
  1. Indre parašė:

    Beata, geriausios picos mieste „Jurgis ir Drakonas“. Neabejotinai! Labai faina, kad buvot Kaziuke! Verta buvo eilėj stovėti. Kas patingėjot stoviniuoti – dabar gailėkitės iki negalėjimo! Aš rimtai!

  2. Indre parašė:

    Dabar maldaujam, tiesiog maldaujam „Jurgio ir Drakonu“ Kaune. Juk si savaitgali ir kaunas kaziuka aptures, tai noretume irgi picu paskanauti kaip vilnieciai. Plyz plyz plyz!!!!

  3. Gintė parašė:

    oi, pyragų ir grybų pažadėta? tai jau dabar laukiu kito „kazio“ 😀

  4. Kristina parašė:

    Skanesnių picų neteko dar niekur valgyt. Visiems draugams, kurie nebuvo, giriamės iki šiol :)) Linkiu pačios didžiausios sėkmės, dabar lauksim jūsų šeimyniško restoranėlio atidarymo 🙂

  5. Goda parašė:

    Kirtau tą picą be sąžinės, kuri atsakinga už kilogramus :)) priekaištų šviečiant ir šildant saulutei.. Na visiška Italija lietuviškame Kaziuke!!! Puikios!

  6. Alina parašė:

    O aš taip ir neparagau. Atėjus su vaikais laukti daugiau kaip pusvalandį misija neįmanoma 🙁

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.