8241
Beatos virtuvė

Jausmų virtuvė

(14)

Aš ne sykį viešai išpažinau savo meilę žurnalams, o Lietuvoje vienas mėgstamiausių, tų, kur skaičiau nuo pirmo numerio buvo „Panelė“. Bet kai kažkada (jau dabar seniai) susipažinau su to žurnalo komanda – vyriausiąja redaktore Jurga, jos vyru ir nuostabiu fotografu Algiu, žurnalistu Orijum ir kitais, tai tada jau iš karto pajutau, kad didelė sekmė yra žmonės, kurie iš tikrųjų jaučiasi šeima, kurioje yra visko ir daug, bet daugiausiai tai meilės ir laisvumo. Dar aš manau, kad kiekvienas geras dalykas būtinai auga ir vieną dieną išauga iš savęs, todėl labai džiaugiuosi, kad nereali, kūrybinga iki negalėjimo, pati nutrūktgalviškiausia Lietuvoje šeima-komanda priėmė sprendimą ir išleido savo žurnalą – Happy 365. Skaičiau ir džiaugiausi, kad naujasis žurnalas spinduliuoja dar daugiau meilės gyvenimui, yra dar labiau išalkęs ir pasisotinęs neįtikėčiausių istorijų, žmonių, kasdienės laimės, nuotraukų ir, svarbiausia, to polėkio, kuris visiems aplinkui užaugina sparnus. Tai va, todėl labai džiaugiuosi, kad Jurga šiandien svečiuojasi mano bloge, o jos tekstas toks, kad…. Trūksta žodžių, geriau paskaitykit toliau, ką rašo pati Jurga…

Beatos virtuve_zurnalo pristatymas_kaledos_Jurgis ir Drakonas

Esu ta, kurios šaldytuvą išpeiktų visi sveiko maisto specialistai. Ten visiškas chaosas. Beata, įžengusi į virtuvę, turbūt nustebtų kaip mano mama – dieve, jie neturi orkaitės! Kas dabar bus? Ten nėra net indaplovės, kavos virimo aparato ir tešlos maišyklės.

Esu ta, kuriai nelabai svarbu, ką valgyti (bet prašyčiau, jokių svogūnų, česnakų, paprikos, riebalų, kiaušinių, dešrų, lašinių, sriubų, cepelinų ir pan….Šitas nevalgomų dalykų sąrašas mane persekioja nuo vaikystės). Man svarbiausia, ne KĄ, o kur ir su kuo valgyti. Tie ypatingi momentai giliai lieka atmintyje, širdyje aš jaučiu ne svajingą obuolių pyrago ar kumpelyje apsuktų smidrų skonį, o neapsakomą laimės  jausmą, kuris maitina mano sielą kiekvieną akimirką.

Pabandysiu su jumis pasidalinti skaniausiomis savo gyvenimo akimirkomis. Vienos bus saldžios, kitos rūgščios, sūrios, pikantiškos – jos bus visokios, kaip ir skoniai mūsų virtuvėje. Jausmų virtuvėje.

Beatos virtuve_Jurga Baltrukonyte_happy

Skaniausi pasaulyje mano ragauti ledai… ne, ne Italijoje ar be proto stilingame bare, kur naudojamas laisvėje besiganančų karvių pienukas, tikra grietinėlė, natūralios mėtos ar švieži vaisiai. Ne. Tai buvo Kaukaze, po kelių savaičių sunkaus žygio į kalnus, kai nuo kojų nusivariusius kopikus, įveikusius kelias sudėtingas perėjas, mitusius vien kruopomis ir konservais, patyręs alpinistas atgaivino iš sniego ir sutirštinto pieno pagamintais ledais.

Skaniausios braškės – iš vaikystės sodo, mano prisiminimuose jų pilnos lysvės ir jos saldesnės už cukrų. Jų niekada nereikėjo plauti.

Skaniausiais sumuštinis – dėmesio, apie tokį turbūt negirdėjo nei Beata, nei Užkalnis, nei „Keulė rūkė“, yra sausainiai „Trys gaideliai“, pertepti paštetu. Receptas atsineštas iš mokyklinių žygių.

Skaniausią pasaulyje tortą gamindavo mano mama ir tėtis mūsų su sese gimtadieniams. Orkaitėje kepti morengai, pertepti riebiu kremu iš sviesto, cukraus ir citrinos sulčių bei tarkuotų žievelių (tais laikais niekas nesilaikė dietų). Beje, labai panašų tortą pamačiau Beatos vasaros žurnale ir svajoju jį pagaminti. (O ne, prisiminiau, kad neturiu orkaitės…).

Beatos virtuve_Jurga Baltrukonyte_tortas

O dar yra Tortas melagis arba Melagės tortas. Šitas tortas be proto skanus, tačiau sakydama jo receptą, nuo visų draugių nuslėpdavau kelias sudėtines dalis. Taip, didžiausią baltos masės dalį vis tik sudaro kefyras, bet prisipažinsiu – pilu ir grietinėlės bei saldaus sutirštinto pieno… Tada pripjaustau braškių, pridedu mėlynių, supilu (vėl prisipažinsiu – grietinėlėje ištirpintą želatiną), ir viską išmaišiusi statau į šaldytuvą. Puošiu braškėmis ir mėtomis. Kai po ranka nėra gražaus indo, tinka ir metalinis dubuo.

Skaniausia pasaulyje kava yra ta, kurią geriu su draugais, klausydama jų paslapčių, ir ta, kurią VISADA  rytais atneša į lovą mylimas vyras, net nesvarbu, kad iš vakaro buvome susipykę. Susitaikymo ir paslapčių kava, ji gali būti tiesiog užlikyta puodelyje.

Skaniausias kokteilis buvo Brazilijoje, vadinamas Caipirihna, gaminamas iš braziliškos degtinės ar romo, žaliųjų citrinų sulčių bei cukraus. Juo mane vaišino tekėti kalbinęs čekas, prisiekęs, jog turi pilį prie Prahos. Dar kiek, ir būčiau dvarininkė!

Skaniausias bandeles į darbą nešė žurnalistas Orijus. Jis tiesiog per kelis kilometrus ir net prieš kelias valandas užuosdavo mano blogesnę nuotaiką ir ją užbombarduodavo kepyklėlių gaminiais.

Skaniausias mano gaminamas patiekalas jau seniai vadinamas Fuerteventūros svečių legenda. (Fuerteventūra – viena iš Kanarų salų). Kai ten apsigyvendavom žiemą, nuolat sulaukdavom svečių. Jiems visada patiekdavau tą patį (apartamentuose buvo orkaitė!): skardoje pjaustytos bulvės, mažutės šviežutės cukinijos, sultingieji pievagrybiai, saldžios bulvės bei pomidorai, viskas pabarstoma druska, pipirais, krapais, kmynais ir galiausiai – tarkuotu parmezanu. Patiekiama su šaltu vietiniu vynu, litras už vieną eurą, terasoje ant vandenyno kranto.

Skaniausias laikas yra tas, kurį praleidžiame su mylimais žmonėmis. Šį birželio rytą kartu su Paula pjaustėme braškes, tada – žėlę kubeliais ir viską sluoksniavome su grūdėta varške. Neturėjom gražių indelių, tai tiko ir stiklainiukas.

Beatos virtuve_Jurga Baltrukonyte_Paula

Skaniausia pica... Nemeluosiu, jų nelabai mėgstu. Bet kai išleidome savo žurnalą HAPPY365, „Jurgis ir Drakonas“ dalyvavo pristatymo vaišėse. Sūrio, baziliko kvapas tvyrojo ore.  Bet jūs jau žinote, kad manęs tuo nesugundysi. Bet jie nežinojo. Ir nežinodami, kad gyvenu jausmų virtuvėje, garsiai paskelbė – „O kur Jurga! Mes jai iškepėme specialią picą! Širdelės formos!“ Ir tas jausmas, kad kažkas tau daro kažką mielo, sumišęs su iš tiesų be proto skania pica, man paliko neišdildomą įspūdį, kurį, kaip skonių kolekcininkė, deduosi į prisiminimų lentyną.

Skaniausias kotletas buvo tas, kurį mamai atnešiau į ligoninę, ji jau sunkiai sirgo, įveikė tik pusę, aš pabaigiau, kas liko, ir jai iš akių nuriedėjo ašara:

– Dukryte, tu nesibritkini valgyti iš mano lėkštės?…

Tai buvo paskutinis kotletas jos gyvenime.

 

Aš esu ta, kuri valgo širdimi.

 

Print Friendly, PDF & Email
Komentarai
  1. Rita parašė:

    Nuostabus Jurgos tekstas. TOKS įkvepiantis!

  2. Ingrida parašė:

    apsiverkiau ir aš 🙂 tikra, nuoširdu ir labai jausminga..gražaus žmogaus gražios mintys…

  3. Raimonda parašė:

    Labai patiko straipsnis:))) Kiekvienas turime savo Jausmų virtuvę:)))

  4. Odeta parašė:

    Jurga,
    Visada mokėjote ir žinojote kaip rašyti. Niekada nenustokite to daryti!

  5. Renata parašė:

    Žaviuosi Jurgos tekstais , dar nuo tų laikų, kai mokykloje ji skaitė savo rašinį. Sėkmės naujam žurnalui ir visai komandai !

  6. Ramune parašė:

    Zliumbiu… ir duodu sau zodi pabuti geresne tiems, kurie aplink mane. Aciu, kad ikvepiate!!!

  7. Ieva parašė:

    Nuostabu. Aciu uz toki rasini! Apsiverkiau ir as… Bet taip gera gera skaityti tokius zodzius. Pasistengsiu ir as daugiau demesio skirti „Jausmu virtuvei“. Juk tai svarbiau. Ir dabar mintyse rikiuoju, kas mano „jausmu virtuveje“ uzima pirmas vietas ir turiu pripazinti, kad be galo malonu sugrizti i siuos prisiminimus. Aciu Jurga uz straipsni! Aciu Beata uz pasidalinima!

  8. Rima parašė:

    Jurga visada raso sirdimi:)

  9. Gina parašė:

    Šypsijaus šypsojaus ir apsiverkiau…tas pusė kotlieto…tas žodis – britkintis… ta šiluma kiekvienoj pastraipoj – viskas taip tikra . Ačiū. Pirksiu žurnalą 🙂

  10. Inga parašė:

    Galvoju as tikrai neapsiverksiu 🙂 Bet paskutines eilutes palauze… Byra asaros…
    Labai labai grazu…

  11. Solveiga parašė:

    Nusiraudojau, nes labai viskas šviežia su tuo paskutiniu kotletu ir pagalvojau apie visus brangiausiaus kol dar jiems nereikia atnešti paskutinio….įkvepia

  12. Kęstutis parašė:

    šiltas ir nuoširdus tekstas, po jo norisi daug ką prisiminti…

  13. Natali parašė:

    Aciu Jurgitai uz siluma ir nuosirduma 🙂

  14. Patiko parašė:

    Grazus tekstas, o pabaigoje tai ir asara nubraukiau…

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.