Sulaukėm šios dienos (aš šiandien ryte net iš naujo turėjau pažiūrėti į datą). Štai jau atėjo. Kaip? Taip greitai? Bet viskas savo vietoje, pasaulis nepasikeitė, tik vėl visi mane aplenkė. Tiksliau laikas aplenkė, nes kiekvieną kartą gruodžio pradžioje turiu tokių svajų, kaip aš šią dieną jau būsiu pasiruošusi, kaip jau viskas bus padaryta, o va štai ryt Kūčios, o dar turiu ne vieną darbelį padaryti. Bet išjungiu panikos ir skubėjimo mygtuką, nes šventės ateis ir be jų. Ir iš tiesų dar geresnės, todėl visiems ir visoms padaryti tą pati. Atsipūsti. Jau dabar ilgesingai laukiu to naminio pasibuvimo. Šiais metais kepsime mažiausią kalakutą šeimos istorijoje, toks elegantiškas net penkerių kg nesiekia. Pasinaudojus šia proga pirmą kartą pamirkysiu ją į druskos tirpalą, marinatą, kaip kad įprasta kalakutus ruošti JAV. Kalakutas mažutis, tad žąsis dar įsitaisys gretimoje orkaitėje. Galų gale mano svajonė turėti du paukščius šventėms išsipildė.

Bet nebūtina viso paukščio kepti, galima ir tik koją, kaip kad aš vakar rodžiau laidoje, o vakarą pabaigti galima ir sūrio lėkšte.

Periodiškai vis sulaukiu užklausimų, kaip iškepti žąsį, kaip iškepti antį. Pažadu netrukus pasirodys dar vienas naujas anties šventinis receptas, o kol kas primenu, kad tikrai yra jau buvęs kiniškos anties variantas, tik atmeskite visus blynelių darymo patarimus ir tik apie antį pasiskaitykite.

Žąsis panašaus surėdymo paukštis. Riebus. Bet tuose jų riebaluose visa paslaptis ir skonis sudėtas, o jų ištirpdyme ir yra visas gerumas. Ir antis, ir žąsis kepamos „ištirpsta“, tai yra gerokai sumažėja, tad atrodytų visai padoraus dydžio 2 kg antelė vos du suaugusius su dviem vaikais tepamaitina. Kaip aš kepsiu savo žasį? Paprastai. Leisiu jai pabūti atidengtai šaldytuve ar kamaroje, ar šaltam kambary, gal net visą naktį, kad oda apdžiūtų. Tada labai gerai jūros druska jos odą ištrinsiu,ir subadysiu ją šakute jos odelę,  o vidun lauro lapų puokštelę, čiobrelį vieną kitą, ir česnako galvą su mandarinu, šviežiai maltais pipirais, kad pro tas skylutes tekėtų sau riebalas į valias. Ir kepsiu. Pradžioje karštai, 220 laipsnių orkaitėje, kokius 20 minučių. Tada jau sumažinsiu iki 160 ir sau 2 valandas, o gal ir visas 3, priklausys kokio didumo ji pas mane šiandien atskris. Periodiškai vis žiūrėsiu, kaip ten einasi ir tuos taukus nusemsiu. Taukuose kepsiu bulves. Ir viskas.

O dabar šalia kas bus? Raudoni troškinti kopūstai, būtinai briuselio kopūstai su kaštainiais (iš vakar dienos laidos), pastarnokai ir morkos keptos, brokoliai lengvai apvirti (čia vaikams daržovinis pasirinkimas) ir, aišku, gerbiamos bulvės žąsies taukuose – apvirtos ir paskui iškeptos orkaitėje. Tada mėsos padažas, kurį pradėjau virti šiandien ir, aišku, spanguolių padažas.

Šiaip, esu ir apie Kalėdinę vištą pirmam TV laidos „Beatos virtuvė“ sezone kalbėjus, jei ją sugalvotumėt kepti..

O dabar grižkime prie kūčių. Štai praėjusią savaitę aš Delfi prašymu gaminau kūčiukus, visas reportažas ir receptas ten. Tokius pat kepsiu ir rytoj ryte. Išsirinkau šį receptą, nes visi tik apie mielinius tekalba, nors ne tik mieliniai egzistuoja. Yra ir tokie paprastieji be mielių, yra lengviau ir greičiau paruošiami ir lengviausiai pagaminami kartu su vaikais. Net neabejoju, kad turite savo tradicinius, tai juos ir kepkite. O čia manasis receptas, kurio įkvėpimas yra iš mano vaikų auklės ir mūsų draugės Nijolės. Jų šeimoje tokie buvo kepami, kad būtų traškūs, kieti ir neišpamptų kaip pagalvės sriubos prisigėrę…

Kūčiukams reikės:

300 g. miltų
150-180 ml. šilto vandens
2 šaukštų aguonų
2 šaukštų bekvapio aliejaus (tinka rapsų)
1 kupino šaukšto cukraus pudros (galima nedėti)
gero žiupsnio druskos

Darbo eiga:

Miltus persijoti, įberti į juos cukraus pudros. Svarbu naudoti cukraus pudrą, o ne cukrų, nes jis gali neištirpti. Į šį mišinį įpilti šilto, prieš 10 minučių užvirinto vandens. Jis padės geriau ištirpti gliutenui.

Įmaišyti aguonas ir aliejų. Aliejus padės lengviau iškočioti tešlą, o kūčiukai bus traškesni. Tešlos nereikia kildinti, ją galima iš karto kočioti, supjaustyti mažais gabalėliais ir kepti 200 laipsnių orkaitėje, kol paruduos. Maždaug 10 minučių.

Dar tikrai kūčioms darysiu burokėlių mišrainę su avinžirniais, ir būtinai silkę pomidorų padaže, ir taip pat dar vieną naujesnę silkę, apie kurią galėsiu kalbėti kai jau padarysiu. Ant mūsų stalo štai jau kelintus metus laurus skina Ritos kinilaw silkė. Be jos kažkaip jau pradėjom neįsivaizduoti Kūčių stalo. taip pat ir marinuotosios bus, o silkės tortas, nors ir nelabai kūčių tradicinis, nes su pieno produktais, bet kad ne mėsiškas tai tikrai.

Tai tiek ir aš pati einu ruoštis. Beje, šiuo metu pastebėjau ne vieną antraštę – kaip nepersivalgyti??? Bet ko čia persivalgyti, jei visą kūčių dieną ruošies ir pasninko laikais, o vakare visko po truputį išragauji, juk galima prie stalo ir dvi, tris valandas pasėdėti, ramiai pabūti, vis po kąsnelį paragaujant visų patiekalų. Paskui išėjus laukan paklausyti, iš kurios pusės šunys, loja, ha ha ha…. na gerai, gal nebūtina ši dalis, bet gal kokių burtų tikrai galima sugalvoti. Ir tikrai nepersivalgysite.