Gamybinės traumos ir traškučiai

Niekaip nesuprantu, kaip taip ta vasara ėmė ir baigėsi per dvi minutes???  Ir išėjo mano ponia į mokyklą, ir atrodo, kad praėjusiais metais į mokyklą pirmą kartą išėjo beveik ką tik. Baigėsi vasara ir iš karto rūpesčiai, aš taip uoliai tvarkiau vaikų išaugtinius rūbus ir dar uoliau juos nešiau į tekstilės ir rūbų perdirbimo dėžę, kuri gatvėje stovi, ir taip trinktelėjau tuo dangčiu sau per pirštą, kad vakar praktiškai turėjau tepti ant jo visokius tepalus ir netgi gerti nuskausminamuosius… O pirštas ir nagas maloniai violetinės spalvos… Tai, mielieji, kuriems pirmoj laidoj truputį į akis krito rožinis nagų lakas, greitai jis turės būt ryškiai raudonas… ha ha ha ha… O jei iš tikrųjų, tai labai visiems ačiū už visas pastabas ir komentarus, ir pagyrimus, ir padrąsinimus, ačiū visiems ir už pastabas, viską perskaičiau, susikonspektavau. Aš tikrai susikuklinus jaučiuosi nuo visų jūsų pagyrimų ir dėmesio. Ačiū, ir man svarbiausia, kad pastebėjote vaizdo kokybę ir tą kitokią gelmę, kai filmuojama yra su fotoaparatu. Man taip pat, žinokite, tie fotoaparatai buvo naujiena… Aš tada sakiau: „Kas???? Kaip tai su fotoaparatais…“ Bet va, pasirodo, čia naujas toks vėjas tas filmavimas su fotoaparatais, taigi, gaudykime tuos vėjus ir toliau…

Toliau norėčiau atsakyti į kitus komentarus, kadangi man, aišku, nesvetimos moteriškos temos, tai aš nuo jų ir pradėsiu: pirmiausia apie tą nagų laką, kuris buvo pastebėtas, ir žiedai… Ai, tiesa, ir dar plaukai… Iš tiesų rimtai svarstau, kad galbūt galima būtų susirišus skarelę vesti laidą??? Kai mokiausi mokykloje kulinarijos, tai ten buvo griežtai draudžiami ir žiedai, ir nagų lakas, nes mes buvome ruošiami restoranų, o ne namų virtuvėms, ir kepurę privaloma buvo dėvėti, ir kaklo skarelę, ir prijuostė būtinai balta ir šviežia… Na o savo namuose abejoju, ar šeimininkės ir šeimininkai nusiima visus papuošalus nuo rankų… Juolab, kad aš dabar tų papuošalų nešioju visiškai minimaliai, o ir tie, kurie yra, tai kaip pasakė viena mergina – meilės ženklai… Dėl greičio ir patiekalų kiekio, tai mano tikslas turbūt nėra jūsų išmokyti, aš mieliau noriu parodyti, įkvėpti, be to, juk šeštadienio rytas – tai laikas, kai galite pagalvoti ir pasvajoti, ir patingėti… Taigi, kas nematėt pirmos laidos, ją sėkmingai galima rasti ir pažiūrėti TV3play puslapyje, kuris pasiekiamas ir svetur gyvenantiems… Ir jei nespėjote ko nors užsirašyti ar dar kartais norėtumėt atsisukti, tai ten visada galite rasti šio bei to…

O dabar trumpai apie „nachos“ – tuos kukurūzų traškučius. Tai iš tiesų čia net recepto nereikia jokio, esmė tokia labai jau paprasta, juos geriausia pirkti paprastus, be jokio papildomo skonio, tada ir liesesni, ir tokie niekuo neapvelti, na nebent sūrio skonio šiek tiek. Ir tuomet jau krauti ant viršaus galima ko tiktai nori ir ko tik negaila. Iš tiesų, tai tie „nachos“ beveik nepateko į laidą,(nes norėjau įgrūsti labiau lietuvišką keptos duonos receptą, kaip ją kepą mano draugė Vilma) bet kai rinkdama receptus konsultavausi su draugais ir artimaisiais, kas gi tas krepšinio žiūrėjimo maistas, tai mano draugė Rita, (kuri, beje, dabar rengia labai įdomią ir linksmą laidą „Krepšinio karštligė“), sakė: „Na kaip tai? Būtinai padaryk „nachos“, nes visi Lietuvoje valgo traškučius bulvių“… Iš tiesų, manau, tie „nachos“ tikrai nėra blogi, juolab, kad man tikras atradimas, kad ant jų labai puikiai ir tirpsta, ir tinka mums visiems puikiausiai pažįstamas rūkytas, medžiotojų dar vadinamas, sūris… Tai va, ir dar  gardu, kad tie „nachos“ gali būti šilti ir tąsūs, ir aštrūs tiek kiek nori…. Bent jau mano namuose tai neišsenkantys klodai yra marinuotų jalapeno pipirų, bet nebūtinai tokius dėti, yra ir kitokių marinuotų čili pipirų. Taigi, šiaip iš esmės ant tų į skardą paklotų traškučių galima primėtyti bet ko, Amerikoje esu valgius nachos ant kurių prikrauna galybę dalykų – ir pupelių, ir vištienos, ir pomidorų, ir grietinės. Bet paprastume, manau, kartais yra visa laimė: taigi mano „nachos“ yra: traškučiai, ant viršaus kepti ir marinuoti pipirai smulkiai supjaustyti, taip pat jalapeno pipirai marinuoti. Visa tai geros rūgštelės ir aštrumo, o paskui ant viršaus sau to sūrio tik šast ir į orkaitę… Na o salsai smulkiai pjaustyti pomidorai,(prieš tai geriau nuplikyti ir nulupti odeles)  svogūnas, galima dar, pvz., pomidorų sulčių, jei yra, ir salierą sutarkuoti, tik nepamiršti tokių svarbių ingredientų kaip laimo arba citrinos sultys (geriau laimo) ir kalendra… O dabar jūs pasidalinkite, ką valgote žiūrėdami krepšinį?? Nors kas sakė, kad būtina valgyti??

 (Nuotraukos autorius Tomas