Iš tiesų tai meškutė vos spėja suktis, tiek darbų ir tiek reikalų, niekaip neateina rankos iki blogo suprantu, kad dabar yra aktuali viena tema artėjančios šventės, man labai ir aš kaip visada jaučiuosi nespėjanti į traukinį ir kaip koks šuo lekuojanti paskui nubėgantį kumpį. Nežinau kaip reikia ruoštis, kad būtum pasiruošęs. bet eglė papuošta ir sau klapsi lemputėm kampe pastatyta, šalia eglės stovi vyno stirta, atėjusi Izabelės draugės mama nusistebėjo, kaip mes taip sugebam sukaupti? Net ir pati nežinau, kaupiam ir sukaupiam, bet tiesa sakant…. Ši savaitė paskutinė mokykloje, taigi laukia darželių ir mokyklų šventės visoms reikia kažko pagaminti, kažką nunešti, tada dar pora pasėdėjimų su skirtingais Target group nusimato, tai vos tik spėk, bet džiaugiuosi, kad bent jau gravadlax sugebėjau pasūdyti. bet dar tiek dalykų laukia, kad nežinau kaip viską sutalpinti. šeštadieniui bažnyčios Kalėdų mugei pažadėjau iškepti bent keletą kepinių, o dar prieš tai važiuosiu į knygnešį susitikti su londone gyvenaičia lietuviais papasakoti apie kalendorių ir jei bus norinčių ant jo pasirašyti. o kur dar paskutiniai dovanų suruošimai ir visi kiti reikalai. Aš pastebėjau kad mano sutuoktinis turį įprotį keisti mašinas gruodžio mėnesi tai aš ir vėl be mašinos. Aš sakau, kad privaloma rašyti dienorašti bet jo nerašau, bet ir šitas blogas truputi dienoraštis, ar nemanote, kad mes esam įpročio vergai? ir visas gyvenimas nuolat kartojasi? aš akimis permečiau praėjusių metų įrašus, ir štai rašau apie aktualijas ir mano galų gale sėkminga, bet ilgą skrydį į Lietuvą….tai leiskite priminti apie tai ir apie silkę, juk greitai visi jos ragausime….o prieš porą metų porinau apie silkės bajorišką giminaitę lašišą ir jau minėtą Gravadlax…
