Ciao, Braške!

„Ciao, braške, susitiksim kompote.” Vaikų darželio leksika pradedu pasakoji­mą apie šlovingiausią rūmų kurtizanę — braškę. Įspū­dingų formų ir viliojančią, blizgančią ir apčiuopiamą, sultingą ir kvapnią… Nors ir kaip stengtųsi subtilioji avietė, jai niekaip nepavyksta nurungti varžovės ant karalių stalo: braškė visada laimi.

Braškė — beveik visų vasaros svajonių išsipildymas. Ji — ir namai, ir audringas romanas vienu metu. Kai pasipila iš visų kampų braškės (ne, ne tos, atvežtos iš tolybių, o tikros), akivaizdu — vasara tikrai atėjo. Ar yra joms abejingų? Žinoma, ne. Todėl prisiminsiu kažkada buvusias savo atostogas Anglijos pietuose pačiame braškių sezono įkarštyje. Ir tuoj pat patvirtinsiu, kad tikrai visi į Angliją lekia šių uogų skinti. Aš ten irgi tą patį dariau… žodžiu, yra tokių ūkių, kur atvažiuoji ir prisirenki sau derliaus į krepšelį, tada eini pas prižiūrėtoją, pasisveri braškes ir susimoki už tiek, kiek prisiskynei. O palaima tu braškių lysvės šventoji, ar gali būti kas nors maloniau?! Ir jokių ten varlių nerasi, ko nepasakyčiau apie savo tėčio braškių lysvę. Ir tos eilės nesibai­giančios, braškės didžiausios! Britai yra truputį kvanktelėję dėl braškių ir labai di­džiuojasi savosiom, tad jei perki supermarkete, ant saloj užaugintų ryškiai užrašyta: „English strawberries.” Nes tik angliškos yra skaniausios, geriausios ir ypatin­giausios. Iš tiesų gal net galėtume pasakyti, kad braškė — beveik nacionalinė uoga. Ir kadangi Vimbldono turnyras vyksta per patį jų sezono įkarštį — nenuostabu, kad Vimbldonas ir braškės yra kaip Jurgis Ir Kepurė… Šių uogų — įsivaizduokite — per čempionatą, kurio vis niekaip su visa braškiška galybe nepavyksta laimėti vietiniam žaidėjui, yra sušlamščiamos 25 tonos. Tačiau anglai nebūtų anglai, jeigu neval­gytų visko su grietinėle. Turiu pripažinti, jog tik nutekė­jusi į šį kraštą supratau, kad net ir ledus galima valgyti su grietinėle, ne vien pyragus, desertus ir, savaime suprantama, braškes. Kažkaip aš augau jas dažydama į cukrų, užpildama pienu arba kefyru. Tačiau su grietinė­le??? O, taip, grietinėle. Net ne kokia chantilly, kas yra saldinta plakta grietinėlė, o su paprasčiausia plakta ar neplakta, bet grietinėle. Derinys, aišku, pasakiškas, tik man kažkaip vis to cukraus norisi… Štai visai neseniai viena mano bičiulė anglė papasakojo apie savo patį slapčiausią vaikystės desertą — braškes su kondensuotu pienu. Pasirodo, tose platumose (anglų ūkininko dukra ta draugė mano) tai buvo mėgstamiausias vaikų desertas…

O kodėl gi nesudarius savo braškinių skanėstų dešimtuko? Štai aš tikrai ilgai netruksiu.

1. Braškės su cukrumi.
2. Braškės su plakta saldinta grieti­nėle.
3. Braškės su šaldytais bananais ir kefyru. (Sutrintos švenčiant Jonines.)
4. Braškės su balzaminiu actu (geros kokybės), cukrumi ir mėtomis. (Tai vienas naujesnių derinių, nuvilnijęs įvairiom formom; skamba keistai, bet įdomu ir gardu.)
5. Braškių panna cotta (braškės, cukrus, grietinėlė, jogurtas, želatina).
6. Biskvitinis tortas su plakta grietinėle ir braškėmis. (Paprasčiausias biskvitas: 3 kiaušinius išplakti su 150 g cukraus, įberti 80 g miltų, sumaišytų su 1 šaukšteliu kepimo miltelių; pabaigoje įpilti 50 g ištirpinto sviesto, išmaišyti. Iškepti, perpjauti. Išplakti grietinėlę su trupučiu cukraus, krauti ant biskvito. Dėti daug braškių.)
7. Braškės su šokoladu. (Šokoladą ištirpinti. Skanu ir baltasis, ir juodasis, bet baltasis saldesnis – labiau tinka prie rūgštesnių uogų. Kad šokoladas būtų skystesnis ir geriau jas padengtų, galima įlašinti šiek tiek beskonio aliejaus. Padėti atvėsti.)
8. Braškinis šerbetas / braškiniai ledai.
9. Morengai su plakta grietinėle ir braškėmis.
10. Braškių daiquiri (braškės, sutrintos su cukrumi, žaliųjų citrinų sultys, šviesusis romas, grūstas ledas). (Kojos įmerktos į smėlį, akys įsmeigtos į saulėlydį – nebūtini priedai, bet netrukdo.)