Skambina draugė, negaliu atsiliepti. Rašo žinutę: „Paskambink vėliau, turiu tau pasiūlymą“. Aha, galvoju, kas čia per pasiūlymas? Pasirodo, pasiūlymas skamba maždaug taip: „Beata, tu turi parašyti ką nors apie halumį, aš dabar mačiau, jo vėl atsirado parduotuvėse. Mums taip patinka salotos su šituo sūriu, aš atsimenu, kaip mes iš Londono veždavomės, dabar jau ir Lietuvoje galima pasigaminti super skanių salotų…“ Žodžiu, Indrė kokias penkias minutes pasakojo apie šio sūrio svarbą ir skanumą.
Tai kas yra halumis? Halumis yra ožkos ir avies (kartais ir karvės) pieno sūris, giminingas su mocarela, bet daug tvirtesnis ir kietesnis, laikomas sūryme, todėl rimtai sūrus. Populiarus būdas patiekti halumį yra jį pakepinti ant grilio keptuvės, sušilęs ir paskrudintas jis ne tik gražus, bet ir tokio malonaus tąsumo ir nelėkšto sūrumo turi. Aš halumio prigriebiau puikiame rytietiškų maisto produktų supermarkete Vilniuje, Eastanbul. Įkūrėjai ir savininkai turkai, todėl ten turkiškų gėrybių apsčiai. Tai praktiškai geriausia vieta apsipirkti, jei simpatizuojate artimųjų rytų virtuvei…Visokiausios pupelės, bulguras, aliejus ir konservuotos gėrybes, taip pat galima įsigyti sūrio ir tešlos, ir net nekalbu apie prieskonius. Tikrai verta aplankyti. Va štai dabar pristatau jums spalvotas salotas – daržovių komplektą su sūriuoju halumiu ir minkštąja glotniąja bufala. Tiesa čia ir keptų daržovių buvo: keptas muskatinis moliūgas, grilyje pakepintos cukinijos, orkaitėje iškeptos paprikos, granatų sirupas ir sumac – rūgščių džiovintų žagrenio uogų trupiniai.
na, čia aukštasis pilotažas.. ir beveik viskas iš esmės čia pas Jus tokios rūšies../ dabar ne į temą.. ačiū ir už tai, kad nusipirkau šiandien žemės riešutų sviesto pirmą sykį.. paragavau, skanu, sodru, rimta.. olandai gamina.. pirkau Iki.. kas tie žagrenio uogų trupiniai?.. jau vien ‘uogų trupiniai’ kažkaip įtartina.. ‘žagrenis’ lyg ir lietuviškai skamba.. ar tai prieskonis?..
Zagrenis tai toks dekoratyvinis medelis, kurio lyg seklos yra valgomos. Ju labai daug prisodinta Vilniuje, prie Ciobiskio stoteles (link Pasilaiciu). Tokie grazus medeliai, plunksniskais lapais. Bet gali isaugti ir didziuliai medziai. O va ju seklos naudojamos maistui. Kas tos zagreniu uogos, tai negirdejus…
o man labiau patinka Beatos ukiski naminiai receptai, tinkami tiek konservatorisko klasikinio skonio vyrams, tiek maziems vaikams. be visokiu ten egzotiku. Juk ne kiekvienam yra galimybe nusipirkti tokiu egzotiniu ingredientu…
Man tos juostelės irgi nepavyko, plius dar buvo prastesnis kepimo popierius ir prilipo.. 🙁 Kitą kartą bandžiau ant kokybiškesnio, tai neprilipo, bet vistiek man jos knygoje skanesnės atrodo, nei gavosi namie..
Gaila, bet ir man gavosi kaip pagaliukai- kietos, sausos…
Kartą į vieną tarptautinę konferenciją išsivežiau du jaunus kolegas sakyti neilgą kalbą vienu klausimu. Kelis vakarus repetavom ir viskas atrodė neblogai. Bet va užlipo jie scenon ir aš nebežinojau, kur akis dėt – anuodu pradėjo mykti, raudonuoti, mikčioti, prakaituoti ir lementi, o aš galvojau po kėde sulįsiu, – mat man pačiai tai jokio skirtumo, ar šimtui, ar dešimčiai tūkstančių žmonių kalbėt, taip jau yra nuo gamtos ir tą kartą aš norėjau ne jų karjerą kurstyt, o nuravėt ausis, taip buvau supykus, kol kita, vyresnė ir ramesnė kolegė nepasakė: Babaušyte, o tu nepagalvojai, kad ne visiems duota viešai kalbėti be trikdžių, daugeliui žmonių tai – didžiulis iššūkis. Nepagalvojau… Tai vat ir su tom juostelėm, kaip su tuo viešu kalbėjimu – ką gali profesionalas, kitam – didžiulis iššūkis, nors ir būtų šešisšimtusšešiasdešimt kartų išbandyta. 🙂
Internetas tai tokia vieta, kad atsitinka taip, kad ne visada žmogus supranta kitą, net jei uždedama daug šypsenėlių. Jei bendraujama būtų gyvai, visai kitaip pasisuktų pokalbis ir vieni kitus suprastume kitaip.
Dėl vištienos juostelių, tai jos ir neturi būti drėgnos ar sultingos, tam yra siūlomas padažas. O mano draugei tai jos pavyko ir ji kepė ne kartą, gal čia svarbu orkaitė, karštis, kepimo laikas.. Man, kaip jau rašiau anksčiau, nors ir nepavyko, bet su tuo padažiuku vaikai valgė ir suvalgė viską. Beje, aš atsiminiau, kad antrą kartą kepiau ne iš krūtinėlės.
Negaliu neparašyt – šias vištienos juosteles kepu dažnai, visuomet puikios ir skanios ;).
Kipras halumį pristato kaip savo nacionalinį sūrį, per atostogas juo susižavėjau, nuolat viešbutyje pietų ar vakarienės metu patiekdavo pakepintą grilyje. Namo vežiau beveik urmu sau ir lauktuvėms 🙂 Ačiū, dabar žinosiu kur jo ir Vilniuje galiu nusipirkti. Bet tikiu, kad su mūsų rūkytu varškės sūriu išeitų ne ką prasčiau, jis irgi labai skanus pakepintas.
Žagrenis tikrai nebrangus. Ir kiti ingredientai nėra kažkokia mirtina egzotika. Tikrai siūlyčiau išbandyti naujus skonius, nes bulvių su mėsa visada spėsit pasigaminti 🙂