Visų pirma, tai labai ačiū už visus patarimus ir galvos paglostymus dėl UAB “Blokada” įsteigimo. Smagu, kad tiek palaikančių ir suprantančių naujos bendrovės steigimo aplinkybes šiomis atšiauriomis ekonomikos sąlygomis.
Turiu pasakyti, kad pasinaudosiu visais patarimais. Taigi, mielieji akcinininkai (visi, kas skaitot ir patariat), valdyba (aš) pasitarė ir, pasinaudojus akcininkų išsakytais pasiūlymais, nusprendė imtis štai tokio veiksmų plano: ryt dar padirbėti, nuleidus galvą prie kompiuterio, o penktadienį prasidės aktyvus veiksmų planas bendrovei reorganizuoti – atvažiuoja mylima anyta su šunimi vaikams užimti ir linksminti bei vyno taurei išgerti ir šiaip paplepėti. Tada tą pačią dieną nueiti pas puikiąją ir smagiąją mano kirpėją Jūratę, kuri iš mano galvos išraus (užmaskuos) visą blogį, lendantį iš šaknų. Tada, po kirpyklos – jaunojo Lietuvos talento Kasparo Uinsko koncertas. Ne tik talentingas labai, bet ir neišpasakytai malonus akiai šis talentas. Jei netikite, pasižiūrėkite dar kartą.
Man fortepijonas yra šventas reikalas ir visi, kurie juo moka groti, yra dievai. Aš, beje, irgi mokiausi visus septynerius metus muzikalkėje, bet dabar, gėda pelėda, galiu pagroti tik kačių maršą. Manau, koncertas tikrai labai padės. O paskui jau savaitgalis: draugės trisdešimtmetis, tada dar užsakyti pietūs visai neprastam gastropub’e-restorane angliškai mamos dienai paminėti. Apie rezultatus būtinai pranešiu.
Ir pabaigai, dar kartą norėčiau sau ir visiems priminti mano bobutės Apolonijos tiesą, kuri buvo man išsakyta, kai buvo, turbūt, 5 metai: „Neturėk šimto rublių – turėk šimtą draugų“ (dar rubliai buvo tais laikais).
Tik pasiguodžiau apie blokadą – kur buvus, kur nebuvus, Lapė Patarėja šakar makar, neprašyta, nemaldaujama, savanoriškai sutratino klavišais straipsnelį labai aktualia tema, kuris bus publikuojamas netrukus. Va taip iš karto palengvėjo.
Kokia dar blokada???
Na va kaip gerai, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą 🙂 Kirpėja tikrai padės, po galvos- plaukų masažo visad gimsta naujos mintys… bent jau man 😀
Nuoširdžiai šypsojausi skaitydama 🙂 Kaip gera, kad yra tokių žmonių, kaip Beata – tokių pavasariškai šiltų ir įkvepiančių! Su tokiu optimizmu visos priemonės tinkamos 🙂
Pavasario pradzia visada sunki, kai truksta vitaminu, galva plysta nuo planu, kuriu nei pradzios nei galo nesimato. Tada ir prasideda, kad nieko nebenoriu, nieko nebegaliu…. Va saulute pakepins zandus ir bus viskas gerai :)…
Smagaus koncerto, tikrai labai graziai groja!
Valio, as galvojau, kad tik as po septyniu metu muzikalkes tiek esu pazengus)): Bet, nesakyk, muzikalke dave ir gero, kad ir supratima apie simfonini orkestra, ar kt. Gero klausymo, gero savaitgalio
nemanau, kad taip iš karto ir nuteistų blogo autorių, jei jis savaitę ar dvi nerašytų.. juk yra procesų, kurie trunka tiek, kiek dabar Jūs pailsėsite.. gal koks sūris gerai susislegia, obuolių.. ar lašiniai užsisūdo.. ar dešra apsivytina, apdžiūna.. tai argi tai neprasiminga?.. vyksta kaita nuolatinė: dienų, sezonų, metų…. tiesiog, kitu ritmu pradėkite rikuotis ir tvarkytis, kitais periodais, nei buvo.. … (čia tokia paguoda, egzistencinėmis gaidelėmis).. / aš irgi lankiau muzikos mokyklą, ir pritariu, kad ji davė supratimą bendrai, intelekto lygmenį tam tikrą suteikė, išaugino…. aš dar pagroju šį tą, t.y. paskutinių metų kūrinius ir ką pati bandžiau savarankiškai išmokt – Šopeno valsą, Bethoveno kažką :)… čarsltoną kieno nepamenu 🙂 …… žodžiu, dar pirštai šiek tiek juda ta technika…
Tu, Beata, geriau paskelbk UAB Atostogos.