Jausmai ir pojūčiai – štai kas mums, moterims, yra labai svarbu. Ar renkame obuolius močiutės sode, ar niūniuojame kepdamos pyragą, ar su draugais dainuodamos švenčiame rudens sezono pradžią. Kaip sakė žurnalui kalbintas želdinimo ekspertas – jei norime pavasarį džiaugtis gėlių žaluma ir vešlumu, žemę reikia pakutenti jau rudenį. Taip ir jausmai – kutenami skleidžiasi.

Apie tokį lėtą, sąmoningą valgymą pojūčiais, beje, irgi rasite naujajame mano žurnale „Beatos virtuvė“, o dar jame yra įkvepiančių istorijų apie jausmus ir muziką. Juk ji – maistas sielai. Muzika į žurnalą atėjo, kai galvojome, koks bus ruduo. Gabjotai muzika labai patinka, o kaip ji atrado muziką naujai, galėsit paskaityti. Pasirodo, ausinės gali DAUG. Deimantė svajojo sužinoti, ką skaito žinomi dainininkai ir muzikai, o aš prisiminiau nuostabiąją (dabar jau kadenciją baigusią) Švedijos ambasadorę Lietuvoje Cecilia Ruthstrom – Ruin, kuri vos atvykusi į naują šalį susiranda vietinį chorą, kad galėtų geriau pažinti vietinius žmones ir jaustųsi laiminga. Vilma sakė, kad jai labai patinka chorai, nes jie ne tik suvienija žmones, – kartais jie tampa žinia pasauliui apie mūsų šalį ir jos žmones. Gerąja žinia, kaip, pavyzdžiui, neprofesionalų choras „Bel Canto“ – informatikai, bankininkai, teisininkai, vadybininkai ir kitų specialybių žmonės dainuoja todėl, kad jiems tai daryti tiesiog smagu. 

Ruduo man dar siejasi su gausa – sugalvojome, išragavome ir ištobulinome 40 naujų, sezoniškų patiekalų. Atsiverskite ir rinkitės rudens sezono pradžios ar derliaus šventei, lengviems kasdienos pietums, tingiems savaitgaliams ir bet kokiai progai.

Šįkart metėme bulvių iššūkį (jame ir aš sudalyvavau, o keptos bulvės su grybais išnyko vos spėjusios nusifotografuoti) ir tikrai nustebome, kokia įvairi gali būti mūsų mylima bulvė. Dailininkė Nomeda Marčėnaitė iš bulvių mums beveik paveikslą sudėliojo, o mano feisbuko bendruomenės narys Valdas tiesiog nokautavo – iškepė iš bulvių pyragą su avietėmis ir ledais! Ir žinoma, daug daug daug vietos skyrėm mano mylimiausiai daržovei – burokėliui… Juk skaniausi dalykai dažnai būna iš paprasčiausių ingredientų. Bet neslėpsiu, jaučiu silpnybę ir tokiai užjūrio „slyvai“ kaip figa (jau šimtą metų visuose mano kvepaluose turi būti figų nata), štai, pažiūrėkit, kaip ši gražuolė atrodo ant atviro sumuštinio fetos kompanijoje.

Vaikai! Kaip gi be jų. Be jų nebūna ir ačiū Dievui. Sukosi visur ir visada, per derliaus šventės fotosesiją ir kai fotografavom viršelį laukuose, ir kai sodyboje spalvino Linutė botus savo stebuklingais raštais ir paveikslėliais (kaip pasidaryti parašėm, aišku). O čia, prašau susipažinti – smalsuolė linksmoji Gintė. Jai tik ketveri, bet traškius avižinius sausainius iškepė lengvai ir su polėkiu. Pabandykit ir jūs su vaikais.

Ir dar apie mokyklą parašėm, tiksliau, ką gi daryti ir kaip padėti savo vaikui, kuris tik ką iš darželinuko virto mokinuku. Šioje srityje patarimų per daug nebūna, tai supratau, kai mano studijoje vyko psichologės psichoterapeutės Aušros Kurienės susitikimai su mamomis. Tai ir Aušrą kalbinome, ir Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytoją ir septynių vaikų mamą. Kaip ruduo turtingas spalvomis, taip ir žurnalas – tiek jame visko, kad neužteks jokio įrašo. Nes dar yra labai smagus interviu su Marijonu Mikutavičium, ir apie lėto, sąmoningo valgymo naudą parašė rašytoja Vitalija Pilipauskaitė – Butkienė, ir lengvos kasdienybės nepamiršom – rasite savaitės meniu pietums, kuriuos skaniai suvalgysite darbe, ar vaikui mokyklon įdėsite, ir Paryžiuje pasivaikščiosit…

Tai imkite ir skaitykite naują rudens žurnalą, o skaitydami nepamirškite, kad tobulumas – ne šio pasaulio požymis (taip pasakė viena žurnalo herojė). Svarbiausia, kad gyvenime leistume sau daryti dalykus, ne dėl to, kad būtume geriausios ar geresnės, bet tiesiog šiai, dėl smagumo. Iš širdies.