Prisipažinsiu, „Stikliai” gal nėra ta vieta, kur einu kas savaitę, ar kas dvi, ar kas mėnesį. Labiausiai ten eidavau cepelinų, nes vis tiek Stiklių cepelinai yra vieni skaniausių, ir daug didingų jubiliejų yra ten atšvęsta, nes na tikrai solidi ir gera vieta, nors ir nepigi, bet na 65-erių metų jubiliejus, tarkim, irgi ne kasmet ištinka. Ir čia staiga gaunu kvietimą, kad prašom ateiti, ragauti, naujas šefas, grįžęs ką tik iš užsienių, kad naujai ir šviežiai pažiūrėtų į lietuvių virtuvę ir būsit gal nustebinti. Tikrai norėjau, nes labai mėgstu naujas vietas išbandyti, bet… Kol kas šeimos ritmas yra apie naują šeimos narį labiau, ir apie namų restoraną, o kiti restoranai kol kas perduodami draugėms ir kolegėms, nes gi ne aš viena mėgstu ir galiu ragauti, žinoma. Tai va, į „Stiklius” nuėjo mano maisto redakorė Ievutė su studijos vadove Ugne, visko paragavo ir tuoj viską papasakos, nes, manau, daugeliui Stikliai yra tokia legenda, pasididžiavimas ir vieta, į kurią gal net ir baisu užsukti, bet mintis būna, kad „oooo, kaip norėčiau pamatyti, paragauti”. Tai galiu pasakyti – pasipuoškit suknele ar kostiumu ir jei norisi – pasidarykite sau šventę. Apsilankyti „Stikliuose ” bent kartą – tikrai verta. Tai o dabar, prašom – žodis Ievai irUgnei.

Tai ką mes, Ieva ir Ugnė, ten veikėme? Visa esmė – į Lietuvą sugrįžęs vos 28 metų šefas Gerdvilas Žalys. Mums sakė, kad jis pats susisiekė su vienu geriausių mūsų restoranų ir sako – žinokite, grįžtu, ir noriu dirbti ne kur nors, o pas jus. Sukursiu modernius lietuviškus patiekalus, iš kokybiškų ingredientų, aišku, kad paisydamas sezoniškumo ir tradicijų taip pat nepamiršdamas. Štai, koks ambicingas jaunimas. Gerdvilas atėjo ir kalbėjo, o mes klausėmės ausis ir akis išplėtusios ir buvom sužavėtos, koks apsiskaitęs (kalba aiškiai, puiki intonacija, daug įdomių citatų) ir profesionalus yra naujasis „Stiklių” šefas. Įdomu, kad jis toks patriotiškas yra todėl, kad kilęs iš karininkų šeimos ir augęs Švedijoje. Ir visada žinojo, kad kai išmoks visko, ko nori, būtinai grįš į Lietuvą ir kurs čia. O profesionalumo įgijo dirbdamas tiek Švedijoje, tiek ir Prancūzijoje, su geriausiais kulinarais.

Bet patys suprantat, virtuvės šefas ne žodžiais garsėja, o darbais. Tai vienas du trys ir mes jau sėdime ir ragaujame.

Pirmas ragautas patiekalas – lašišos rillette (arba lietuviškai paštetas, dažniausiai gaminamas iš kiaulienos ar antienos, o štai čia – iš žuvies) su degtinės želė,  citrinos confit bei ikrais. Patiekalas tikrai pasirodė lietuviškas, subalansuotas ir puikus užkandis.

Gerdvilo meistrystė labiausiai atsiskleidė su „foie gras” (prancūziškomis ančių kepenėlėmis, labai riebiomis) au torchon, patiekta kartu su pistacijomis, kakava, kinkanais bei avietėmis. Kas tas „au torchon”, paklausite, tai va – tai pagaminimo metodas ir kepenėlių forma (apvalus cilindras), kai kepenėl4s ankščiau būdavo susukamos į rankšluoštį ar sūrmaišį ir verdamos vandenyje ar sultinyje. Šis pagaminimo metodas užtrunka kelias dienas, kol visi geriausi aromatai atsiskleidžia. Išmokti pagaminti tokias ančių kepenėles šefui prireikė 8 metų. Ir tikrai, tai buvo pačios skaniausios kada nors ragautos „foie gras” – jos tirpo burnoje, slydo gomuriu, o kinkanai, pistacijos ir šokoladas puikiai akomponavo tam tobulam skoniui. Pasaka…trop bien. 

O desertas vėlgi, gan lietuviškas: varškė, šokoladas (tas duetas, kuris kiekvieno lietuvio širdį glosto ir džiugina) ir dama kriaušė. Aksominiai varškės putėsiai, tankus šokoladinis biskvitas ir lengvai karamelizuota kriaušė, kurios viduje šiltas juodojo šokolado kremas. Ne per saldu ir tikrai malonus pietų užbaigimas. Ir kodėl mes taip retai kviečiame kriaušes į savo desertus? Verta prisiminti ir pakviesti dažniau.

Sakot, kur čia tas lietuviškumas??? Kas per meniu, kuriame anei kiaulienos, anei bulvių?? Tai žinoma, kad mes ragavom tik kelis patiekalus, o jų meniu bus tikrai daugiau. Bet apskritai verta žinoti, kad XIX-ojo amžiaus Lietuvos didikai maitinosi panašiai kaip prancūzai, tai nenuostabu, kad ir ragauti patiekalai buvo tokie truputį le nuostabūs.

Norit šventės? Išsirinkite naują restoraną, kuriame nesate buvę ir užsisakykite staliuką. Vienam. Dviem. Gal visai kompanijai.

Rašyti komentarą