Nei velnias, nei gegutė. Svajoju įsigyti kokį nors lietuviškų patarlių ir posakių rinkinį – išties praverstų ir kalbą pagražintų. Būtent šiuo nelabojo ir paukščio palyginimu pradedu, nes… galvoju apie orus, o ir visi geriausi pokalbiai prasideda nuo jų.
Spalis į Londoną atėjo su netikėtais karščiais, tad staiga teko išsitraukti jau beveik į pensiją žiemai išleistas sukneles. Tokių orų čia nebuvo net liepą. Ir visi kažkaip sumišo, lyg mokykloje direktorius būtų liepęs nutraukti diskoteką (kažkas prisidirbo) ir uždegęs šviesas, bet, visiems ištįsusiais veidais ėmus svarstyti, šviesos vėl būtų užgesintos ir muzika „rovusi“ dar garsiau. Taip ir čia su ta savaitėle spalio karščių… Visi negalėjo patikėti savo laime ir trūks plyš veržėsi į parkus, skverus, gatves. Tačiau aplinkybės buvo kitos. Mokyklinės uniformos – ištrauktos iš po vasaros „laisvos aprangos“ visi jau kupras lenkė ir planus vykdė. Bet mums tai nebuvo svarbu, voliojomės parke su drauge, vaikais ir šunim ant žolės lyg kokį vidurvasarį. Aptarėme bendrus pažįstamus. „Tai kaip Adelei su Justu sekasi?“ – „Gerai gerai, viskas gerai, ai, žinai, Justas truputį bambeklis, tai nervina kartais Adelę… (Šiaip jis laikomas puikiu sutuoktiniu, beveik Dievo dovana mūsų bičiulei. Aut. past.) Na, matai, nėra idealių vyrų…“ Toliau draugė papasakojo, kaip į savo kavalierių, neapdairiai kažko užpykusi, sviedė kvepalų buteliuką. Visa laimė, ir buteliukas, ir kavalierius liko „sveiki ir gyvi“. Kavalierius, vieną dieną paprotestavęs „nekalbadieniu“, vėl takus mina pas besisvaidančiąją… Bet tikrai, pagalvojau, nėra idealų. Prisiminiau neseną savo sutuoktinio poelgį. Sykį susizgribau, kad kažkur dingo Jurgio darželio uniforminiai marškinėliai (nesvarbu, kad jam treji metai: uniforma, nors ir nelabai formali, privaloma). Nupirkau bent septynerius, o liko dveji.. Kur jie prapuolė? Vaikas neturi su kuo į darželį eiti. Kas čia per detektyvas??? „Ai, taigi toj skalbinių dėžėj…“ Skalbinių dėžėj? Puiku, ten nešvarūs drabužiai ir turėtų būti, bet kurioj?.. Nežinau, kaip kiti žmonės tvarką palaiko… Mūsų namuose – trys skalbinių dėžės tėvų, vaikų ir patalynės. Tai va sutuoktinis Jurgio marškinėlius buvo sudėjęs į patalynės dėžę!!!
Pokalbiuose prie mokyklos ir darželio vartų dabar niekas nebeslepia pasitenkinimo, kad vaikai, grįžę į lavinimo įstaigas, gulasi anksčiau: mokymo įstaigos – varginantis reikalas. Atostogos ir vasarinis neritmas – jau seniai tik aidas, o mokyklinis sezonas visgi turi režimą: valgyti ir miegoti einama tuo pačiu metu. Taigi jau nuo pat kalendorinio rudens pradžios mėginu nustatyti sau ir šeimai rudeninį ritmą: valgyti – laiku, miegoti – laiku. Aš, neslėpsiu, mėgaujuosi, kad galiu gaminti vaikams vakarienę. Bet, antra vertus, ta kasdienė vakarienė yra iššūkis. Nė neabejoju, kad visi turi savo mėgstamiausių valgių, kurių vaikai nuolat prašo (blynai), arba „budinčių“ patiekalų, kurie visada tinka, net jei namie nieko nėra (keptas arba virtas kiaušinis). Vienas iš mūsų šeimoje labai populiarių vakarienės patiekalų yra spiraliniai makaronai (šių aš per neatidumą – pirkau internetu kaip visada – įsigijau mažo vaiko dydžio paką). Tad, savaime suprantama, jie dabar dažniausi.
Po kelių bandymų maitintis garuose virtom lašišom ir brokoliais neišlaikę įtampos grįžome prie klasikinės bulvių košės su vištiena ir makaronų. Vaikai, ypač pirmagimė, jau išmoko prašyti „Mama, prašau makaronų su tunais, morkom ir grietine“. Tai štai kaip ant delno tas… greitas ir geras ne tik greitos vakarienės patiekalas.
Gal dietininkai ir nepritars, bet makaronai su tunu yra toookia miela ir gera vakarienė, kad jau keletą metų iš mados šitas patiekalas neišeina mūsų namuose! Labai patinka skrandžiui ir širdžiai 🙂
Nu jo, makaronai su tunu,oho.Kazkaip komentaru mazai. ir prie ko cia vyrai.
Apie makaronus galima butu ir daugiau parasyt.O tai verda vienus makaronus argi tai maistas?Pvz makaronai su degtine:imam puoda degtines ir idedam ten makaroną:visi girs kad labai skanu.
Jau toks smagus straipsnis:)) žinau tuos „pakalbėjimus” vos ne slaptus, bet tokius iš tikro žmogiškai dorus apie kitus ir jų laimes ar nelaimes :)) panašiai ko gero visi gyvena, bet ne visi supranta, kad tai yra žavu. Jei noriu pasisemti geros nuotaikos – visada arba keletą kartų žiūriu jūsų laidas, nes vis atrodo kažką pražiūriu (aišku darau 5 darbus žiūrėdama) arba skaitau tinklaraštį/ blogą/blogerį 😀 Taigi jūs vežat savo natūralumu ir čia yra jūsų talentas, iš tikro skaičiau čią kurią naktį (nes tik tada atsirado laiko) jūsų knygą, ten buvo daug blynų ir iš tikro susimąsčiau kokie jie yra mieli ir kaip gali daug reikšti. O atrodo visada norisi lygiuotis į daugiažvaigždukiškus restoranus ar kažką tokio kas tą meilumą ir proveržį suteiks, deja taip nėra…Kažkaip po tų blynų pas mane virtuvėje atsirado daugiau tokių uch ūkiškų patiekalų :)) šiandien bulvių košė su rūkytom kaimiškom dešrelėm. (man tai tik salotos….dešrelės per šventes:D) o vakar blynai su varške. Kepiau ir blynus su riešutais. Visą laiką gamindama juos vadinau riešutainiais suvožtainiais:D Žodžiu smagu, sekmės jums virtuvėje ir naujuose įrašuose. Tarp kitko aš galvoju Jums reiktų knygą parašyti, labai gražiai rašote:)
ai tiesa, dėl makaronų internetu tai man buvo nereali staigmena:))) po velniais atsiprašant mane stebina maisto pirkimas internetu…aš toks dar kaimas. Kaip prie to priprasti?:Dpadėkite:))))
puiku, įdomu bus pasiskaityt, nes dbr sakau tokia balta avis jaučiuos interneto pirkimuose…nesugebu net pasikliauti batų kokių nusipirkimu ką jau kalbėti apie maistą, atrodo laukčiau ir nesulaukčiau tu tarkim makaronų:D